PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Veidai2018 m. Lapkričio 27 d. 08:38

Tarptautiniame projekte Strasbūre – gargždiškės debiutas

Klaipėda

„Dalyvavimas projekte man suteikė daugiau savarankiškumo. Įgijau ir kūrybinės dvasios pritaikyti įvairius sprendimus, narkotikų prevencijos būdus, kuriuos būtų galima naudoti Lietuvoje. Labai susidraugavome su kitais, todėl išvykę į kitas šalis tikrai rastume su kuo susitikti. Taip pat pradėjau mąstyti apie galimą savanorystę užsienyje. Teigiamas požiūris skatina priimti tinkamus sprendimus“, – įsitikinusi Ieva. Justo KASPARAVIČIAUS nuotr.

Reporteris Gargždų BangaŠaltinis: Etaplius.lt


61997

Veiklumas ir motyvacija – Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos abiturientės Ievos Žemgulytės sėkmės paslaptis. Vasaros pradžioje sužinojusi, jog laimėjo atranką ir pateko į Europos prevencijos projektų vertinimo komisiją, išvyko į Strasbūrą pagal tarptautinę „Pumpidou Group“ programą vertinti projektų psichoaktyvių medžiagų vartojimo tema. Jis yra tęstinis, todėl Ieva su nekantrumu laukia dar vienos kelionės po dvejų metų.

Aktyvi ne vienus metus

– Nuo ko prasidėjo tavo įvairūs papildomi užsiėmimai?

– I klasėje (gimnazijoje 9-oji) tapau sveikatos ambasadore. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Rasa Palionienė mus subūrė į komandą. Galbūt šią veiklą būčiau nutraukusi dėl laiko stokos, tačiau pradėjau siekti pasaulinės saviugdos programos DofE bronzos ženklelio. Programoje pasirinkau būtent savanorišką ambasadoriavimą. Manau, beribis noras siekti tikslų ir iniciatyvumas, kurį manyje įžvelgė Rasa, leido pretenduoti, užpildyti dokumentus (išsiųsti gyvenimo aprašymą ir motyvacinį laišką anglų kalba) ir dalyvauti Europos Tarybos Pompidou grupės organizuotame projektų vertinimo naujų komisijos narių atrankoje. Kertiniu dalyku dalyvauti tapo noras dirbti tarpkultūrinėje komandoje, galimybė plėsti pasaulėžiūrą.

– Koks buvo jūsų pagrindinis tikslas?

– Mūsų komandą sudarė 7 nariai iš Islandijos, Izraelio, Kroatijos, Lenkijos, Turkijos, Slovėnijos ir Lietuvos. Iki susitikimo Strasbūre mums atsiuntė 18 projektų iš įvairių Europos šalių, kuriuos reikėjo išanalizuoti, jog susitikus galėtume aptarti ir išrinkti, kuris iš jaunimo vykdomų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos projektų geriausias.

Išsiskyrė paprastumu

– Kaip jauteisi, kai išvydai rezultatus?

– Birželio viduryje gavau atsakymą, jog patekau į Europos prevencijos projektų vertinimo komisiją. Perskaičiusi nepatikėjau, nes laišką elektroniniame pašte pamačiau įpusėjus savaitei. Naktį iš karto lėkiau skambinti Rasai. Ji tuojau pat suprato, jog laimėjau atranką. Tėvai taip pat liko nustebinti, kadangi nelabai tikėjo lietuvės sėkme.

– Kaip manai, kuo skyreisi iš likusių kandidatų?

– Tai jau buvo mano antrasis CV ir pirmasis motyvacinis laiškas. Teko konsultuotis su klasės vadove Alina Kalinauskiene, nes reikėjo formalios anglų kalbos. Manau, jog iš kitų skyriausi tuo, jog esu pozityvi, todėl tai leidžia geriau atlikti darbą. Bandžiau sužinoti, kiek dar buvo jaunuolių Lietuvoje, pildžiusių dokumentus į atranką, tačiau institucijos dėl konfidencialumo to neatskleidė.

– Ar prieš išvažiuojant nekilo abejonių ar baimių?

– Manau, baisiausia buvo skristi lėktuvu, kadangi to dar nebuvau dariusi. Kelionei prireikė ir gudraus mąstymo, nes skrendant pirmyn Frankfurte man padėjo vokietė, susitarėme susitikti su vienu iš dalyvių kroatu, tačiau paaiškėjo, jog aš orientuojuosi geriau – jis pasiklydo. Kita vertus, nerimas išnyko vos atvykus, nes jaučiau komandos vieningumą, todėl ir toliau vienas kitą stipriai palaikėme.

Bandytų dar kartą

– Kaip sekėsi priimti skirtingas idėjas? Juk kiekvienas yra individualus ir turintis skirtingas pažiūras.

– Mūsų komandą sudarė 7 nariai (4 antrą kartą ir 3 pirmą). Kartais buvo gana sudėtinga nuspręsti, kadangi kildavo klausimų, ar tai tikrai būtų naudinga, pavyzdžiui, skrajučių nešiojimas vakarėlių metu. Taip pat sužinojome, kaip kitose šalyse yra apeinami įstatymai naudojant kitokias narkotikų priemaišas, nes jų įtraukimas užtrunka iki vienerių metų. Pasitaiko tokių „išradingų“ žmonių, kurie truputį pakeičia gaminio sudėtį, ir tai vėl nebeatitinka nustatytų normų. Teko ir nesutikti, tačiau bendrus sprendimus priėmėme sėkmingai.

– Ar nuspręstum dar kartą pildyti dokumentus ir išbandyti sėkmę?

– Žinoma! Labai tikiuosi, jog vėl turėsiu galimybę išvykti, tačiau visa tai priklausys nuo finansavimo. Projekto pradžioje sklido ir tokios kalbos, jog jaunimo kviestis neverta, nes jie yra dar per jauni diskutuoti rimtais aspektais, tačiau patirtis parodė, kad dažniausiai esame atviresni už kitus.

Jaunųjų korespondentų klubo narys