Tarptautinėje konferencijoje Vilniuje svarstomi būdai apsisaugoti nuo NT burbulų

Vilnius

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt

2506

Būsto kainų burbulams galima ir būtina rengtis iš anksto, imtis prevencinių priemonių neleidžiant jiems pūstis, kartu sušvelninant neigiamas pasekmes, įsitikinęs Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Vilniuje ketvirtadienį prasidėjo LB surengta aukšto lygio tarptautinė konferencija, kurioje diskutuojama apie centrinių bankų atsaką į kaistančias nekilnojamojo turto (NT) rinkas. 

„Skaudžios praeities krizių pamokos rodo, kad būsto kainų burbulai šalies ūkiui ir žmonėms kainuoja pernelyg brangiai, todėl negalime leisti sau vėl lipti ant to paties grėblio. Konferencijoje sutelkiame pažangiausių valstybių patirtį ir sprendimus, padedančius laiku identifikuoti būsto kainų burbulus ir imtis priemonių jiems užkardyti“, - sako V. Vasiliauskas.

Lietuvoje būstas yra didžiausias gyventojų turtas, kurio vertė gerokai viršija indėlių, kitų santaupų ir finansinio turto vertę. Be to, su nekilnojamuoju turtu susijusi veikla sudaro reikšmingą šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį. Patirtis rodo, kad, sprogus nekilnojamojo turto kainų burbului, gyventojai mažina vartojimo išlaidas, didėja nedarbas, nukenčia statybų ir kiti susiję sektoriai, o pasekmes jaučia visas šalies ūkis. Neigiamą poveikį padidina netvari būsto paskolų plėtra ir didelis gyventojų įsiskolinimas. Būtent neatsakingas skolinimas buvo viena iš pagrindinių prieš dešimtmetį vykusio būsto kainų šuolio ir po to ištikusios krizės priežasčių.

Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius sako, kad Lietuva viena iš pirmųjų Europoje įvertino krizės pamokas ir jau nuo 2011 m. taiko finansinį stabilumą stiprinančias priemones - Atsakingojo skolinimo nuostatus. Bet situaciją reikia ir toliau stebėti, nes su NT susijusios krizės yra ypač skaudžios.

„Būtina ir toliau atidžiai stebėti nekilnojamojo turto rinkos raidą ir imtis priemonių, jei rinka pernelyg įkaistų. Su nekilnojamuoju turtu susijusios krizės yra skaudesnės ir ilgesnės nei kitos krizės, todėl stiprėja požiūris, kad makroprudencinė politika turėtų aktyviau reaguoti į besiformuojančius būsto kainų burbulus“, - sako T. Garbaravičius, kaip pavyzdį minintis Danijoje ir Norvegijoje neseniai priimtus sprendimus taikyti tikslines būsto kreditavimą ir kainas vėsinančias priemones labiausiai kaistančiuose šalies miestuose. Tai visų pirma sostinės, kurios dėl savo dydžio, išskirtinumo ir svarbos dažnai pasižymi aktyvia bei ypatingo dėmesio reikalaujančia nekilnojamojo turto rinka.

Anot T. Garbaravičiaus, siekiant tvarios plėtros, makroprudencinės priemonės nėra vienintelis receptas. Būtina atsižvelgti, apsvarstyti, įvertinti ir kitas priemones, darančias įtaką NT rinkos raidai, pavyzdžiui, įvairius būsto pasiūlą mažinančius statybų apribojimus, taip pat mokesčių politiką, kuri kartais gali daryti net gerokai didesnį poveikį būsto kainoms.

Renginyje savo įžvalgomis ir patirtimi dalijasi Lietuvos banko, Europos Centrinio Banko, Lenkijos, Prancūzijos, Švedijos, Vokietijos ir kitų šalių centrinių bankų, Tarptautinio valiutos fondo aukšto lygio politikos formuotojai, taip pat pirmaujančių finansų ir akademinių institucijų mokslininkai bei ekspertai. Konferencijoje dalyvauja daugiau kaip 40 pasaulio šalių atstovai.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt