Tarptautinę kovos su smurtu prieš moteris dieną oranžine šviesa nušvis Prezidentūra

Vilnius

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt

21393

Lapkričio 25-ąją pasaulis mini Tarptautinę kovos su smurtu prieš moteris dieną. Jau šios dienos išvakarėse Vilniaus rotušė, Europos namai, kuriuose yra įsikūręs Europos lyčių lygybės institutas (EIGE), ir Užsienio reikalų ministerija buvo apšviesti oranžine spalva.

Šeštadienį prie akcijos prisijungs ir Prezidentūra. Tokiu būdu Vilnius prisijungia prie tarptautinės kampanijos „Orange the World“. Šia kampanija siekiama atkreipti dėmesį į smurto prieš moteris problemą.

„Smurtas prieš moteris yra lyčių nelygybės priežastis ir kartu pasekmė. Žemesnis moters statusas visuomenėje kelia grėsmę, kad ji taps smurto auka. Ir atvirkščiai - moterys, jau patiriančios smurtą, sunkiau adaptuojasi visuomenėje, nesiekia išsilavinimo, negali išsilaikyti pastoviame darbe.

Į tokį užburtą ratą patenka ir moterys Lietuvoje“, - sako EIGE direktorė Virginija Langbakk.

EIGE sukūrė metodiką, skirtą matuoti ir lyginti smurto prieš moteris mastus Europos Sąjungoje. EIGE tyrime lyginami ne tik smurto prieš moteris atvejų skaičiai, bet ir smurto pasekmės bei tai, ar moterys tam tikroje šalyje linkusios atskleisti patirtą smurtą.

Šis tyrimas yra šių metų spalį paskelbto Lyčių lygybės indekso dalis.

Tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje viena iš trijų moterų, vyresnių nei 15 metų, yra patyrusi smurtą, dažnai net kelių smurtautojų. Surinkti duomenys rodo, kad smurtas yra dažnas ne tik artimoje aplinkoje, tačiau ir viešose vietose, tokiose kaip mokyklos ar darbovietės.

Daugiau nei pusės smurto atvejų pasekmės - ilgalaikė fizinė ar psichologinė žala moters sveikatai.

Pasak EIGE pranešimo, didžioji dalis Lietuvoje apklaustų moterų, kurios atskleidė, kad yra patyrusios smurtą, taip pat teigė, kad apie tai pranešė policijai, socialinėms tarnyboms arba papasakojo savo artimiesiems, draugams. Vis dėlto moterų žmogžudysčių artimoje aplinkoje skaičius Lietuvoje didžiausias tarp 13 ES šalių, kurios šiuos duomenis renka.

„Skaičiai rodo, kad greitai ir efektyviai reaguoti į pranešimus apie smurtą yra labai svarbu. Kartais gali pasirodyti, kad grasinimai, psichologinis smurtas ar net užpuolimai yra nereikšmingi.

Deja, smurtas dažniausiai nesibaigia vienu incidentu, tęsiasi ir galiausiai gali turėti labai sunkių pasekmių. Todėl visų pirma turime sukurti veiksmingus pagalbos moterims mechanizmus, užsitarnauti jų pasitikėjimą ir taip paskatinti prabilti“, - pabrėžia V. Langbakk.

Lietuvos visuomenės požiūris į smurtą patyrusias moteris taip pat kelia susirūpinimą. 2016 metais atlikta Eurobarometro apklausa atskleidė, kad beveik pusė lietuvių mano, kad smurtą dažnai išprovokuoja pati auka.

Šis skaičius yra beveik tris kartus didesnis nei ES vidurkis. Be to, 42 proc. lietuvių mano, kad moterys dažnai išsigalvoja ar „sutirština“ patirtą fizinį ar seksualinį smurtą. Šis rodiklis yra du kartus didesnis nei ES vidurkis.

Į oficialią statistiką įtraukti smurto atvejai yra tik dalelė realybės. Europos Sąjungoje beveik pusė smurto aukų apie tai niekada nekalbėjo. Paviešinti seksualinio priekabiavimo atvejai Holivude ir Europos Parlamente paskatino moteris atskleisti savo istorijas pasauliui.

Liudijimų gausa rodo, kad moterys su priekabiavimu susiduria labai dažnai, tačiau apie tai nutyli. Dažniausiai moterys nukenčia nuo vyrų, nuo kurių priklauso jų gerovė ar darbas.

Kova su smurtu prieš moteris yra Europos Komisijos prioritetas. Prieš metus Komisija pradėjo tikslinę kampaniją, skirtą spręsti šiai problemai.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt