PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2019 m. Rugsėjo 7 d. 16:45

Tarp šviesių dienų ir debesų

Kaunas

Ramutė ŠimukauskaitėŠaltinis: Etaplius.lt


98019

Visą laiką reikia ką nors turėti delne
duonos trupinį
smėlio ar aukso smiltį
akmenėlį Komuniją
raidę saulės spindulį lašą lietaus
vėjo gūsį. Visą laiką turėti, kitaip –
kelią pamesi. (A. Ruseckaitė. „Debesiu“)

dsc-0215-300x243.jpg

dsc-0266-300x200.jpg

„Štai ir pristačiau pirmą kartą savo eilėraščių knygelę „Debesiu“. Ir kurgi daugiau gali būti tas pirmasis kartas, jeigu ne Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje, į kurią visada be galo draugiškai pakviečia direktorė Daiva Čepeliauskienė, malonios ir jos kolegės, taip pat seniai pažįstamos. O kai pirmoje eilėje visus rimtus darbus į šalį atidėjęs sėdi rajono meras Alvydas Vaicekauskas, ir Šilavoto „davatkėlės“ atvažiavo, kurių jau esu labai pasiilgusi, ir klasės draugė Gražina su seniai matyta dukra Deimante, ir kiti, ir kiti – suprantu, jog visi prieniečiai man tarsi giminės, negaliu jų nemylėti… Čia būdama jaučiu, kad mano šaknys pulsuoja visiškai arti mano širdies…“ – taip nuoširdžiai apie vykusį susitikimą savo Facebook’o paskyroje rašo poetė ir prozininkė Aldona Ruseckaitė.

Manau, kad tikrai neklystu daugumos vardu sakydama, kad ir mums kiekvienas pasibuvimas su miela kraštiete bibliotekoje, muziejuje, Šilavoto Davatkyne ar bet kurioje kitoje vietoje – taip pat didelė šventė. Tad ir sveikindamiesi su „Debesiu“, išgyvenome šiltas ir labai prasmingas bendrystės akimirkas. Tiesa, jose šį kartą gal mažiau buvo šypsenų, linksmo sąmojo, o daugiau – susikaupimo, vedančios į gilius prisiminimus bei apmąstymus rimties. Ir taip, matyt, buvo dėl to, kad naujoje poezijos knygoje, kuri, kaip išsitarė pati autorė, iš pradžių turėjusi tapti tik sąsiuviniu giminei, kalbama apie visiems labai svarbius dalykus: gyvenimo ir mirties dualumą, ryšį su išėjusiais Amžinybėn artimaisiais, gedėjimo kultūrą, žmogiškosios egzistencijos nenuspėjamumą bei laikinumą.
Tai ir netikėta, ir labai brandi knyga. Brandi ne tik turiniu, bet ir subtilumu, fiksuojant lietuviško gamtovaizdžio detales, įvairius gyvenimo laikotarpius – nuo vaikystės iki dabarties. Pasak leidyklos „Kauko laiptai“ vadovo, redaktoriaus ir poeto Viktoro Rudžiansko, ypač stipru yra tai, kad šioje knygoje autorei pavyko atrasti savo gimtųjų vietų simbolius, tarp jų ir Šilavoto bažnyčią, nuo kurios ji negali pabėgti, ir vis pareina į ją. Taip pat labai subtiliai ir gražiai eilėraščiuose atskleisti ir šeimų santykiai, ypač jautrūs šiame globaliame ir moderniame pasaulyje. Taip kalbėdama apie jai artimus, brangius išgyvenimus, Aldona nejučia ir skaitytojus priverčia panirti į savus prisiminimus bei patirtis. Kita vertus, kartu ir moko mylėti, gerbti, atsiverti, išsivaduoti, pasikeisti, paleisti – tiesiog gyventi…

Ir dar. Kelionė „Debesiu“ – tai jau šešioliktoji Aldonos Ruseckaitės knyga. Daugelį iš jų pas skaitytojus palydėjo ir prieniškės mokytojos, literatės Anarsijos Adamonienės recenzijos. Ši, deja, jau liks be mokytojos pastebėjimų, nes kaip tik savaitgalį A. Adamonienę palydėjome Anapilin. Tad ir kelios knygos sutiktuvių akimirkos tarsi blykstelėjo simboliniu pagarbos ženklu literatūrą ir ypač poeziją labai mylėjusiai mokytojai.
… Knygos sutiktuvėms skirtas laikas prabėgo lyg akimirksnis. Pavakarė buvo jauki ir dvasinga dar ir todėl, kad knygos autorei A. Ruseckaitei ir redaktoriui V. Rudžianskui gražiai talkino aktorė Daiva Škelevaitė bei smuikininkė Kristina Katavičiūtė.
Ramutė Šimukauskaitė
Jūratės Anankienės nuotraukos