Tapyba ir poezija diskusijų lauke

Šiauliai

Piešinio „Prapuolusioms katėms“ (2008) fragmentas. (Zi­tos Vi­lu­ty­tės nuo­tr.)

Kvadratas. Meno teritorijaŠaltinis: Etaplius.lt

205916

Va­sa­rio 18 d. „Ani­ma Mun­di Aca­de­mia“ „Mig­ruo­jan­čio­je ga­le­ri­jo­je“ (Vy­tau­to g. 111A, Šiau­liai) įvy­ko Inos Bud­ry­tės au­to­ri­nės ta­py­bos pa­ro­dos „Pa­ke­liui į nie­kur“ ir Sol­vei­gos Mas­tei­kai­tės poe­zi­jos kny­gos „Pie­tūs vi­du­ry nie­kur“ pri­sta­ty­mas.

S. Masteikaitės tekstus skaitė, poetiniais motyvais improvizavo Valstybinio Šiaulių dramos teatro aktorius Vladas Baranauskas. Viso vakaro metu autorės dalijosi abipusio bendradarbiavimo patirtimi, įspūdžiais ir refleksijomis, atsakinėjo į klausimus, skaitė knygos tekstus, poetiškai vertino piešinius ir tapybiškai aiškino poeziją.

Diskusijos ir pristatymo metu paaiškėjo, kad pati knygos autorė S. Masteikaitė savo tekstų net nelaiko tiesiogiai poezija. Tai yra jos atrinkti ir improvizuotu, intuityviu pavidalu sukurti naujųjų medijų tekstai. Vis tik visa tai yra labai moderni poezija, kuri yra ne tik kalba, o ir save įmantriai medijuojanti išraiška.

Daug autorės S. Masteikaitės kūrinių yra tarsi tik eskizai, apmatai kažkam kitam. Tokia poezija gausi intonacijų. Ji mus nuveda į skirtingas plotmes, įmantrias aplinkas, haliucinuojančias apsuptis. Ten daug skirtingų poetinių veiksmų. Visur yra ta intensyvi, ironiška raiška, kuria labiausiai ir pasitikima. Išpažintys ar atsivėrimai nevirsta tik sentimentų dėlionėmis, prisiminimai, sapnai, vizijos netampa tik protokolais. Bandoma iš įvairių pusių akustiškai ir vizualiai aprašyti nuostabos pabudintą suklusimą ir sutrikimą. Tai bandymai skirtingais būdais išgirsti tai, kas braunasi per aplink mus dominuojantį medijuotą triukšmą.

Bendros ir tarpusavyje susipynusios situacijos, kai savyje veriasi nauji dariniai, randami visai kiti rezervai – poetinis, estetinis perteklius. Tarsi tik atsiveriama, ritmiškai atviraujama, bet iš esmės regima ir girdima visai kita situacija. Šie tekstai yra hermetiški intonacine prasme. Reikia ištarmėje pagauti, atrasti tinkamą, niuansuotą, gerai suderintą intonaciją. Tinkama poetinė intonacija kaip tik ir leidžia išgirsti regimą, juntamą dviprasmybę, nuolatinį prasilenkimą ir neatitikimą. Daug eilėraščių yra grįsti poetine užklausa. Iš aibės retorinių užklausų, poetinių klausimų gimsta begalinė polemika – su dirbtine merdinčia, konvencine statika, absurdiškų konvencijų prerogatyvomis. Girdimi poetiniai praregėjimai, kurie pakeičia įprastą savijautą.

I. Budrytės parodos piešiniai tik iš pirmo žvilgsnio atrodo tarsi eskizai, lakoniški apmatai. Dėl savitos ekspresijos, mišraus piešimo stiliaus visa tai virsta įmantria paraiška. Dominuoja minimalizmas, lakoniškumas, nėra nieko nereikalingo. Puikiai suprantamos ir valdomos įvykių bei situacijų foninės spalvos.

Autorė pasirinko mišrų tapybos stilių ir tai padeda išvengti visai niekam nereikalingo nudailinimo. Jos skiriamasis bruožas yra tos laužytos, laukinės, pirminės linijos ir nesupainiojamas kontūras. Tokios linijos nekopijuoja tikrovės – jos yra tos realybės veikiamos. Be to, yra savitų laužytų, greito pokyčio, netikėto perėjimo linijų.

Tokiose linijose esminis yra plastikos klausimas: išraiškos plastika, plevenimas ir plazdėjimas, griūvančio jaudulio virpesiai, nuotaikos dūžiai virsme. Tai vis tikrovės paraiškos iš mūsų esamos tikrovės skaudžių ir slogių naratyvų, kurie yra socialiai transliuojami ir naujai montuojami. Ekspresyvioji autorinė linija vis naujai braižo tikrovę. Ekspresija fragmentuotose bei mišriu stiliumi pateiktuose piešiniuose – depresyvi ir ekstravagantiška. Tai ir yra tyli dabarties konceptualizacija priverstinės vizualizacijos fone.

Pats piešinys nėra tik apybraiža, apmatas – tai situacinis pamatas, intensyviausias greitos reakcijos apvadas su jėgos išvestinėmis linijomis, kur veikia ir ta svarbi ironiškoji, situacinio – vis kitokio, atsinaujinančio – poveikio apibrėžtis. Tokios linijos jautrios dėl savo lengvumo ir foninių spalvų lakoniškumo.

Apibrėžtis paveikia dėl minimalios tiesioginės įtampos, o piešinio raiška visada suranda dominuojančias – irzlių ir pretenzingų naratyvų, įkyrių ir dirbtinių dispozityvų – temas, su kuriomis autorė savitai polemizuoja. Tai yra viena kitą kuriančios ir viena kitą persekiojančios temos. Mes tuos naratyvus gerai žinome, bet tikrosios jų jėgos, galiojimo trukmės – ne. Tokia autorinė užuomina taikosi į poveikį, isterišką įtaigą.

Vakaras ir renginio diskusija parodė naujų žodžio ir vaizdo, įžodinimo ir įvaizdinimo atverties bei sutelkties galimybių. Poetinis žodis praplečia pirminę pieštinę ekspresiją, o pati išplėstinė piešinio raiška nukreipia save link pirminio santykio su esamu painiu pasauliu. Poetinė ir vizualinė pagava, piešinio ir žodinio teksto gaudyklės meniškai sutramdo gausybę painių ir nesuprantamų išraiškų.

Paroda veiks kelias artimiausias savaites.

Virtualias fotografijas iš renginio galima pamatyti feisbuko paskyroje „Art gallery ANIMA MUNDI“. Vakarą moderavo Jurgis Dieliautas.

Filosofas Jur­gis Dieliautas

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt