Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Roma JonikienėŠaltinis: Etaplius.lt
Laiko upė nesulaikoma, ji sugriauna net didžiausius žmonijos kūrinius. Tačiau ir laiko tėkmė bejėgė prieš galingus talentus. Tai pasakytina ir apie mūsų kraštietį, iš Gembūčių kaimo Kruopių krašte kilusį aktorių Joną Lalą. Jau trylika metų, kai jis ilsisi Amžinybės slėniuose, tačiau Vilniaus akademiniame teatre jo sukurtus spalvingus vaidmenis, jo sodrų balsą vyresnioji Lietuvos teatralų bendruomenė prisimena. Prieš gerą dešimtmetį artimųjų pastangomis išleista solidi monografija „Tylusis teatro metraštininkas”. Malonu, kad į ją pateko ir „Vienybėje“ skelbta publikacija.
Galima teigti, jog ilgą laiko tarpą mūsų kraštiečio gyvenimas buvo tarsi ėjimas peilio ašmenimis. Tėvai ir brolis buvo ištremti į Sibiro tolius, o Jonui pasisekė nebūti tais sumaišties metais tėviškėje. Jis studijavo teatro meną Akademinio dramos teatro studijoje, baigęs studijas vaidino Akademiniame dramos teatre, buvo vedęs „Lietuvos“ ansamblio šokėją, ką tik iš tremties grįžusią Ireną. Reikėjo gyventi labai atsargiai, kad neprisišauktum naujų represijų.
Tačiau ne visi žino, kad Jonas Lalas buvo ne tik talentingas aktorius, bet ir metraštininkas, fotografas. Teatro, muzikos ir kino muziejuje saugomas gausus J. Lalo fotografijų bei tekstų rinkinys. Sulaukęs garbaus amžiaus, Jonas Lalas parašė išsamių prisiminimų apie gimtinę, neramius pokario metus, teatro gyvenimą. Beje, vienas prisiminimų skyrius, tarsi nešališkas krašto praeities liudijimas, taip ir vadinasi: „Kruopių ubagai“. Prisiminimus papildo švelnūs ir spalvingi gimtųjų Gembūčių, šeimos ir kaimynų paveikslai.
Jono Lalo fotografijų kolekcijoje dominuoja teatro gyvenimo, švenčių ir įvairių renginių vaizdai, sutiktų žmonių portretai. Dėmesį prikausto nepriekaištinga Jono Lalo nuotraukų kokybė, sugebėjimas perteikti ne tik vaizdą, panoramas, bet ir nuotaiką – daugelyje užfiksuotų vaizdų širdį pagauna ilgesys, sakytum, fotografas fiksavo laiką tarsi žinodamas, kad nuotraukomis ir spalvingais prisiminimais grožėsis ir tie, kas gyvens po mūsų.
Keli kadrai iš Jono Lalo nuotraukų fondo ir Leopoldo Rozgos publikacija šeštadienio, lapkričio 28 d. VIENYBĖJE