Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Unsplash.com nuotr.
Lina LinkevičiūtėŠaltinis: ELTA
Kinija laiko demokratiškai valdomą Taivaną savo teritorijos dalimi ir yra pareiškusi, kad niekada neatsisakys galimybės panaudoti jėgą, jog į savo rankas perimtų jo kontrolę.
Pastaraisiais metais Pekinas padidino karinį ir politinį spaudimą vyriausybei Taipėjuje. Paskutinį kartą jėga buvo pademonstruota praėjus trims dienoms po gegužės 20-ąją įvykusios Lai Ching-te inauguracijos – tada Kinija aplink salą surengė karines pratybas.
Trečiadienį per spaudos konferenciją Lai Ching-te sakė: „Taivano aneksija yra nacionalinė Kinijos Liaudies Respublikos politika.“
„Be karinės jėgos, jie vis dažniau pasitelkia netradicinius prievartos metodus, siekdami priversti Taivaną paklusti“, – teigė jis.
„Tačiau Taivanas nepasiduos spaudimui. Taivano žmonės ryžtingai gins nacionalinį suverenitetą ir palaikys demokratišką bei laisvą konstitucinį gyvenimo būdą“, – pridūrė prezidentas.
Kinija tvirtino, kad karinės pratybos, inicijuotos po Lai Ching-te inauguracijos, buvo „bausmė“ už prezidento inauguracinę kalbą, kurią Pekinas pavadino „Taivano nepriklausomybės išpažintimi“.
Per trijų dienų pratybas „Joint Sword-2024A“ Kinija apsupo Taivaną karo laivais, naikintuvais ir pakrančių apsaugos laivais. Pekinas sakė, kad šie manevrai buvo gebėjimų perimti salos kontrolę išbandymas.
Po pratybų Kinija pažadėjo, kad karinis spaudimas bus daromas tol, kol „tęsis Taivano nepriklausomybės provokacijos“.
Ši sala, kurią nuo Kinijos skiria siauras sąsiauris, turi nuosavą vyriausybę, kariuomenę ir valiutą.
Lai Ching-te, kurį Kinija laiko „pavojingu separatistu“, yra sakęs, kad Taivanui nereikia oficialiai paskelbti nepriklausomybę, nes jis „jau yra nepriklausomas“.