Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Freepik.com nuotr.
Lukas JuozapaitisŠaltinis: ELTA
Nors dėl vykstančių derybų detalesnės informacijos pateikti negali, salos atstovas Lietuvoje teigia, jog lietuvišką verslą investicijos pasieks tiek iš 200 mln. JAV dolerių (USD) privataus investicinio fondo, tiek iš Taivano banko „Eximbank“ administruojamo 1 mlrd. USD paskolų fondo.
„Šiemet, manau, kad visai netrukus, vėl turėsime gerų žinių apie investicijas į Lietuvos aukštosios pridėtinės vertės pramonę“, – Eltai sakė E. Huangas.
„Tikiuosi, kad gan greitai galėsime paskelbti apie keletą atvejų. Bent po vieną kiekvienam fondui“, – teigė jis.
200 mlrd. USD fondą Taivano rizikos kapitalo bendrovė „Taiwania Capital“ įkūrė pernai gegužę – investicijoms į Centrinės Europos šalis, pirmiausia Lietuvą, Čekiją ir Slovakiją. Po 3,5 mln. eurų šio fondo lėšų dar pernai lapkritį skirta lietuviškam lazerių startuoliui „Litilit“, šių metų sausį – biotechnologijų startuoliui „Oxipit“.
„Pirmosios dvi investicijos padarytos į labai inovatyvias bendroves, jos turi didžiulį potencialą augti. Trečioji taip pat bus atlikta į panašią bendrovę – kuriančią labai konkurencingą, pažangią technologiją Lietuvoje“, – pažymėjo E. Huangas.
Taivano atstovo teigimu, investicijų turėtų sulaukti naujos kartos energetiką plėtojanti įmonė.
Tuo tarpu 8 mln. eurų paskola iš 1 mlrd. USD „Eximbank“ fondo sausį skirta saulės technologijų kūrėjui „Solitek“.
„Dabar vertiname ir kitus atvejus. Manau, kad tinkamu laiku apie juos taip pat paskelbsime“, – akcentavo Taivaniečių atstovybės vadovas.
E. Huangas pasakoja, kad jo vadovaujama atstovybė derybose tarp investuotojų ir įmonių nedalyvauja, tačiau padeda susitarimams užsimegzti.
„Skatiname tokias investicijas, tačiau tiesiogiai nesigiliname į konkrečius atvejus. Bet juos reklamuojame, susiejame investuotojus ir verslą, kad jie galėtų derėtis rinkos sąlygomis bei bandyti kartu sukurti konkurencingą verslą“, – dėstė Taivano atstovas Lietuvoje.
Taivanas padeda Lietuvai plėtoti aukštųjų technologijų gamybą
ELTA primena, kad Taivano ir Lietuvos ekonominiai ir diplomatiniai ryšiai pradėjo sparčiai augti Vilniuje 2021 m. rudenį atidarius Taivaniečių atstovybę – pirmąją pasaulyje salos, o ne jos sostinės Taipėjaus pavadinimu.
Šylant santykiams Lietuva tapo pirmąja valstybe, kuriai Taivanas patikėjo savo puslaidininkių technologijas – sausį Taivano pramoninių technologijų tyrimų institutas (angl. Industrial Technology Research Institute, ITRI) suteikė Lietuvos daiktų interneto gamintojai „Teltonika IoT Group“ teisę naudoti instituto sukurtas puslaidininkių gamybos technologijų ir prietaisų licencijas.
„Teltonikos“ ir ITRI sutarties vertė sieks 14 mln. eurų – pagal Lietuvos ir Taivano vyriausybių dvišalio bendradarbiavimo planą 10 mln. eurų skirs Taivano užsienio reikalų ministerija, likusius 4 mln. eurų numatys „Teltonikos“ įmonių grupė.
Sutarties pagrindu įmonė Lietuvoje pradės plėtoti lustų gamybos pramonę, o po 5–6 metų naujai pastatytame technologijų centre Vilniuje pradėti jų gamybą.
Be to, vasarį Lietuvos lazerių asociacija su ITRI pasirašė susitarimą dėl bendro lazerių technologijų tyrimų ir inovacijų centro steigimo Taivane.
E. Huango teigimu, centre, kuris turėtų pradėti veiklą trečiąjį metų ketvirtį, bus ieškoma, kaip Lietuvos lazerių technologijas pritaikyti pramoniniams procesams ir pradėti juos naudoti Taivano pramonėje.
Pasak Taivano atstovo, centras bus steigiamas pietinėje salos dalyje, kur susitelkusios itin stipraus Taivano pramonės sektoriaus įmonės.
„Taivano rinka yra gerokai, gerokai didesnė. Taigi, norime padėti Lietuvos lazerių gamintojams ieškoti būdų, kaip įsilieti į Taivano gamybos pramonę“, – teigė E. Hiangas.
„Nuoširdžiai norime skatinti lietuviškų lazerinių produktų pritaikymą Taivano gamybos sektoriuje. (...) Tai beprecedentis projektas, nes jis skirtas tik Lietuvai“, – pridūrė jis.
Pasak jo, Lietuvos lazerių technologijos yra vienos geriausių pasaulyje, tačiau jas plėtojančios įmonės koncentruojasi nišinėje mokslinių lazerių rinkoje.