Taivaniečių atstovybė vienas duris atveria, kitas – uždaro: verslo kelias į Taivaną palengvės, bet viskas prasideda nuo nulio

Lietuva

Simono Švitros (ELTA) nuotr.

Reporteris IngaŠaltinis: Etaplius.lt

194893

 Ketvirtadienį Vilniuje duris atvėrė Taivaniečių atstovybė ir jau penktadienį, reaguodama į tokį Lietuvos veiksmą, Kinija pagrasino imtis atsakomųjų veiksmų. Verslas šiuo žingsniu džiaugiasi ir Kinijos retorikos kol kas nesureikšmina. Tuo tarpu Eltos pakalbintas ekonomistas ragina ieškoti balanso ir akcentuoja, kad Vilniaus ir Taipėjaus ekonominis bendradarbiavimas tik prasideda.

Taivano užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pranešė, kad Vilniuje oficialiai pradeda veikti Taivaniečių atstovybė Lietuvoje. Joje bus tvarkomi visi bendri Lietuvos ir Taivano reikalai, tarp jų – ir konsuliniai.

Sprendimas leisti atidaryti atstovybę, kurios oficialiame pavadinime yra žodis „Taivanas“, įsiutino Kiniją, kuri salą laiko maištaujančia savo provincija. Pekinas kitų valstybių veiksmus, kurie faktiškai ar simboliškai stiprina Taivano nepriklausomybę, laiko kišimusi į Kinijos vidaus reikalus ir prieštaravimu „Vienos Kinijos principui“.

Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas žiniasklaidai Zhao Lijian penktadienį sakė, kad Lietuva „pjaus tai, ką pasėjo“, tačiau nepateikė jokių detalių. Tokį Lietuvos žingsnį jis apibūdino kaip „siaubingą veiksmą“, kuriuo „grubiai kišamasi“ į Kinijos vidaus reikalus.

 Palengvins plėtrą verslui

Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų (LPPAR) prezidentas Rimas Varkulevičius šį Lietuvos ir Taivano bendrą žingsnį vertina labai teigiamai, esą ekonominiu aspektu pasiektas didelis laimėjimas. Anot jo, Taivaniečių atstovybė bus ta institucija, kuri koordinuos verslo dialogą su potencialiais partneriais Azijos saloje.

„Suprantama, kad bet kokiam viešajam bendradarbiavimui reikalingas institucinis palaikymas. Iš mūsų pusės mes turime ir darbo grupes, yra ekonominės diplomatijos tarybos darbo grupės. Turime tam tikrą koordinuojantį elementą, į kurį įmonės gali kreiptis ir gauti vieną kitą kontaktą. Taivaniečių atstovybė ir bus ta institucinė vieta, į kurią galės verslas kreiptis – galbūt raštu, o galbūt savo poreikius išreikšti atskiruose susitikimuose. Tas visada yra labai svarbu ekonominiu aspektu“, – mano R. Varkulevičius.

„Ir dokumentų legalizavimas, ir sertifikatų visokių pateikimas, ir paklausimai dėl sąlygų – tokie elementarūs dalykai, prie kurių mes jau esame pripratę“, – kokią pagalbą verslas galės gauti atstovybėje, nurodė jis.

Komunikacijos agentūros „Brandonomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sutiko, kad naujajai institucijai pradėjus veiklą, įmonėms bus gerokai lengviau planuoti plėtrą Taivane. Anot eksperto, plėtojant prekybą užsienyje verslui tenka susidurti su daugybe naujų procedūrų ir taisyklių, o su Taivane galiojančiomis nuostatomis bus galima susipažinti būtent jos atstovybėje Lietuvoje.

„Verslui visada gerai turėti ne vietinius žmones, kurie tiesiogiai kiekvieną dieną bendrauja su Taivano verslininkais, kurie galbūt greitai perpras vidines taisykles ir procedūras. Labai svarbu turėti kažką vietos rinkoje, kas galėtų padėti apčiuopti bendrą jos pulsą ir greičiau susiorientuoti“, – Eltai paaiškino A. Izgorodinas.

Taivanas ir Lietuva pradeda nuo nulio

Vis dėlto A. Izgorodinas apčiuopiamų rezultatų labai greitai nesitiki. Jo nuomone, kol Lietuvos bendrovių eksportas į Taivaną pasieks šalies ekonomikai reikšmingus rodiklius, užtruks mažiausiai metus. Pasak ekonomisto, verslo laukia ilgas ir sunkus darbas pritraukti naujus vartotojus, perprasti tolimos rinkos vidines taisykles.

Pašnekovas pabrėžė, kad dvišalės Lietuvos prekybos apimtys su Kinija ir su Taivanu nepalyginamos – bendra importo ir eksporto į Kiniją suma 2020 m., pasak A. Izgorodino, siekė 1,5 mlrd. eurų, tuo tarpu prekyba su Taivanu buvo apie 17 kartų mažesnė – 85 mln. eurų.

 Jo teigimu, Lietuvos ir Taivano verslo santykiai prasideda praktiškai nuo nulio.

„Kinijai praeitais metais eksportavome prekių už beveik 316 mln. eurų, Taivanui – 19 mln. eurų. 19 mln. eurų tarp Lietuvos visų eksporto rodiklių yra tiesiog nieko ir iš esmės prekybą su Taivanu mes pradedame ne nuo 19 mln. eurų, o nuo nulio. 19 mln. eurų eksportas reiškia, kad tai yra vienkartinės prekės, specialūs užsakymai“, – pažymi A. Izgorodinas.

Ekonomistas siūlo siekti balanso ir santykius palaikyti tiek su Kinija, tiek su Taivanu. Pekinas, pasak eksperto, yra gerokai stambesnis prekybos partneris, o jei diplomatinis dialogas staiga nutrūktų, verslas gali nukentėti.

„Jei kalbėtume apie Kiniją, tai ji yra septintas pagal dydį importo ir dvidešimtas – eksporto partneris. Taivanas yra 35 pagal dydį importo ir 59 eksporto parteris. Aš sakyčiau, kad čia reikėtų laikytis tokio truputį švaresnio balanso, nes Kinija taip pat yra svarbi ir, manau, kad turėtų būti svarbi.

Galų gale ir ankstesnės valdžios nemažai dėmesio ir laiko skyrė santykiams su Kinija. Visgi tai reiškia, kad dalis įmonių turi ten ilgalaikius santykius, ilgalaikius kontraktus. Juos visus politiškai nutraukti dabar būtų kažkiek skausminga“, – kalbėjo A. Izgorodinas.

Baimintis Kinijos nereikia

Tačiau, kaip pastebi A. Izgorodinas, iš Pekino sklindantis nepasitenkinimas Lietuvos sprendimu steigti atstovybę Taivano vardu ir galimos tokio žingsnio pasekmės šalies ekonomikai nebus itin skausmingos.

Labai didelis A. Izgorodino matomas pliusas – Lietuvos importo struktūra iš Kinijos ir iš Taivano yra praktiškai identiška: iš abiejų rinkų daugiausia importuojami elektronikos transporto priemonių, mašinų komponentai, matavimo įrenginiai, vardija ekonomistas.

„Kodėl tai yra svarbu? Jeigu Lietuva toliau stiprins santykius su Taivanu ir su Kinija toliau juos blogins, mes nesunkiai galime pakeisti tas prekes, kurias perkame iš Kinijos, prekėmis iš Taivano“, – tikina jis.

Be to, nurodo pašnekovas, jau dabar Lietuvos įmonės Kinijoje gaminamus produktus neretai perperka iš kitų Europos valstybių, daugiausia Vokietijos ir Lenkijos, todėl jei Kinija ir ryžtųsi nutraukti ekonominius santykius, prekybos grandinės Lietuvoje nesutriktų.

„Jeigu Kinija teoriškai pasako „viskas, mes neparduosim Lietuvai matavimo prietaisų“, įmonės kuo puikiausiai tuos matavimo prietaisus pirks iš lenkų ir vokiečių, kurie jau perka iš Kinijos“, – pavyzdį pateikia A. Izgorodinas.

R. Varkulevičius savo ruožtu pabrėžė, kad, nepaisant politinių įtampų, tikėtina, kad prekyba su viena didžiųjų pasaulio ekonomikų nenutrūks, o iš Tolimųjų Rytų kol kas sklinda tik retorika ir prekyba vyksta įprastai. Jis mano, kad tolesnis Pekino ir Vilniaus ekonominių santykių likimas priklausys nuo pačios Kinijos.

„Ekonominiai santykiai dažnai skiriasi nuo politinių ir, nepaisant to, kad kartais vyrauja tam tikros politinės įtampos, prekės keliauja. Pati Kinija turi apsispręsti, ar ji nori turėti partnerystę ir ar kai kurios prekės iš Lietuvos jiems yra reikalingos“, – sakė LPPAR prezidentas.

Pašnekovo įsitikinimu, Kinijos pasisakymus verslui reiktų vertinti atsakingai, tačiau be absoliučios baimės – tvirtėjantį Taipėjaus ir Vilniaus dialogą R. Varkulevičius mato kaip galimybę Lietuvai diversifikuoti rinką ir atsverti galimas netektis, jei Kinija visgi nutrauktų prekybinius ryšius su Lietuva.

„Į gąsdinimus visada reikia įsiklausyti. Kinija yra didelė ekonomika, pasaulio fabrikas, mes tą pripažįstam, būtų naivu to nepripažinti. Bet ji nėra tokia reikšminga pagal skaičius, ką mes matome pagal ekspertų vertinimus. Nėra tokia reikšminga Lietuvos ekonomikai“, – tikina R. Varkulevičius.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt