Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Taikus ūkininkų protestas Briuselyje. Žemįs ūkio rūmų nuotr.
EtapliusŠaltinis: BNS.LT
Protesto akcija suvienijo apie tūkstantį su žemės ūkiu susijusių asmenų. Tarp jų ir Lietuvos Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) atstovai: pirmininkas dr. Arūnas Svitojus, vicepirmininkai Algis Baravykas ir Vytautas Buivydas, taip pat Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ vadovas Jonas Kuzminskas, Šalčininkų rajono žemdirbių asociacijos atstovas Genrik Kolendo bei Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos valdybos narys Darius Viliušis.
Simbolinė protesto akcija prasidėjo priešais Europos Parlamentą (EP) nuo kurio dėl savo ateities sunerimę ūkininkai patraukė prie Europos Komisijos (EK) būstinės. Čia buvo atliktas dar vienas simbolinis veiksmas – į krūvą sukrauti guminiai žemės ūkio batai.
Viena dalis protesto akcijos vyko tyliai, kitoje – savo mintis išsakė įvairių organizacijų lyderiai. Tarp kalbėjusiųjų buvo Pagrindinės Europos žemdirbių ir žemės ūkio kooperatyvų organizacijos Copa ir Cogeca vadovai Massimiliano Giansanti bei Lennart Nilsson, taip pat ŽŪR pirmininkas dr. A. Svitojus. Pastarasis savo kalboje akcentavo ūkininkų svarbą visos Europos ateičiai.
„Kartais galima susidaryti įspūdį, kad jei nebus ūkininkų, nebus ir problemų. Bet tada nebus ir tų, kurie maitina kitus, sumažės kuriamų darbo vietų, neliks tradicijų. Viso to reikia, jei norime, kad Europos kaimai būtų gyvybingi, kad jaunimas norėtų dirbti žemę, norėtų tęsti pradėtus tėvų darbus, kad vyktų kartų kaita, kad kurtųsi jaunos šeimos. Juk jos – visų mūsų ateitis“, – pabrėžė dr. A. Svitojus.
Jo teigimu, taikią protesto akciją iššaukė tai, kad prieš pristatydama būsimojo laikotarpio ES biudžetą EK nesitarė su ūkininkais, nediskutavo, o tam tikrus sprendimus priėmė vienašališkai.
„Mes esame sunerimę dėl žemės ūkio ateities. Pristatytos biudžeto gairės mūsų netenkina, tad norėjome parodyti, kad esame motyvuoti, vieningi ir nusiteikę kovoti už savo teises. Proteste labai daug dalyvavo italų, lenkų, ispanų, buvo nemažai vokiečių, čekų, vengrų, kroatų, kai kurių kitų šalių atstovų. Visi mes stovėjome su savo šalių bei organizacijų vėliavomis, atributika. Visi ES ūkininkai susiduria su panašiomis problemomis, todėl norėjome pademonstruoti, kad mums ne vis vien, kas mūsų laukia. Jei patys nekovosime, niekas kitas už mus to nepadarys“, – pabrėžė dr. A. Svitojus.
Panašiai kalbėjo ir ŽŪR vicepirmininkas V. Buivydas, kuris protesto akciją pavadino ūkininkų vienybės diena. Jam didžiausią įspūdį paliko tai, kad šįkart pasisakydami prieš planuojamą naujojo laikotarpio ES biudžetą ir ketinimus mažinti žemės ūkiui skirtą dalį, susivienijo įvairios žemdirbiškos organizacijos iš ES šalių, nepriklausomai nuo interesų, dydžių ir kitų niuansų.
„Mes suprantame, kad naujajame laikotarpyje lėšų daugeliui sričių mažės, tarp jų – ir žemės ūkiui. Žinome, kad reikės pradėti grąžinti ES pandemijos laikotarpiu pasiskolintas lėšas, taip pat nemažai pinigų bus privaloma skirti gynybos stiprinimui. Svarbu, kad likę pinigai būtų paskirstomi teisingai, subalansuotai. O tai darant reikėtų atsižvelgti į efektyvumą. Galbūt reikėtų pagalvoti apie biurokratijos mažinimą? Mes kartais norimo efektyvumo nepasiekiame kaip tik dėl to, kad susiduriame su pernelyg išpūsta biurokratija. Atitinkamų pavyzdžių turime ir Lietuvoje. Tarkime, šalyje mažėjant ūkininkų skaičiui, Žemės ūkio ar Aplinkos ministerijų aparatai nesitraukia“, – mintimis dalijosi V. Buivydas.
Anot jo, siekiant taupyti, reikėtų į daugelį situacijų žiūrėti kompleksiškai ir labai atsakingai. Jo nuomone, ES visos bendrijos mastu galėtų nubrėžti tam tikras ribas, nuo kurių tie patys ūkininkai neturėtų būti remiami. Dabar daugeliu atvejų galioja nacionaliniai susitarimai.
„Manome, kad tie, kurie valdo daugiau nei 500 ha žemės apskritai neturėtų gauti jokių išmokų ar paramų. Tai būtų puiki galimybė sutaupyti. Kai kurios šalys taip ir daro. Pavyzdžiui, kaimynai lenkai berods turi nusistatę dar kategoriškesnę ribą. Jie remia tik šeimos ūkius iki 200 ha. Ir visiems viskas gerai. O mes, lietuviai, remdami ir tuos, kurie valdo dešimtis tūkstančių hektarų, iškreipiame ir savo šalies, ir visos Europos žemės ūkį. Mes užkertame kelią sveikai konkurencijai. Įsivaizduokite, kaip konkurencinėje kovoje išlikti jaunam ūkininkui, kurio kaimynas valdo 30 tūkstančių hektarų?“, – retoriškai klausė V. Buivydas.
Po Briuselyje vykusios taikios protesto akcijos EK pristačius būsimą biudžetą išties pasitvirtino dalis ūkininkų nuogąstavimų. Tam tikros paramos priemonės, kaip aplinkosauginės ar tiesioginės išmokos, turėtų likti neliečiamos, tačiau bendrai žemės ūkio politikai skirtas lėšas žadama sudėti į vieną bendrąjį fondą, kartu su sanglaudos, gynybos ir kitų sričių lėšomis.
Kalbinti pašnekovai neatmetė galimybės, kad jei EK ir toliau nesileis į diskusijas su žemės ūkio atstovais ir neįsiklausys į jų prašymus, į Briuselį jau greitu metu protestuodami gali suvažiuoti tūkstančiai ūkininkų traktorių iš visos Europos.
„Dabar nelengvi laikai visai Europai. Mes tikrai suprantame būtinybę perskirstyti ES biudžeto lėšas. Žinome, kam labiausiai reikia pinigų, todėl didelių stebuklų nesitikime. Bet norime, kad būtų priimami logiški ir adekvatūs sprendimai. Kol kas dar sunku daryti kokias nors išvadas, bet tikrai nežadame sėdėti sudėję rankų. Tikrai reaguosime ir kovosime dėl geresnės žemės ūkio ateities“, – pažadėjo V. Buivydas.