„Swedbank“: šiemet Lietuvos BVP turėtų augti 1,8 proc.

Lietuva

Ūla KlimaševskaŠaltinis: ELTA

298492

„Swedbank“ ekonomistai nekeičia šių metų Lietuvos BVP augimo prognozės – BVP turėtų padidėti 1,8 procento, o kitų metų augimo prognozė didinama iki 2,8 procento. Prognozuojama, kad šiemet Lietuvos ekonomikos augimas bus sparčiausias tarp Baltijos šalių.

„Praėjusių metų problemos liko praeityje, šiuo metu stebime vis daugiau ekonomikos atsigavimo ženklų. Metų pradžioje pradėjo augti ir mažmeninė prekyba, ir apdirbamoji gamyba, pagerėjo daugelio sektorių lūkesčiai. Vis tik paklausos atsigavimas eksporto rinkose nebus nei stiprus, nei tolygus, todėl pagrindinis šių metų augimo variklis bus vidaus paklausa,“ – pristatydamas ekonominius rodiklius ketvirtadienį teigia vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas N. Mačiulis.

Kovą metinė infliacija Lietuvoje nukrito iki nulio, o vien prekių kainos buvo 2,4 procento mažesnės nei prieš metus. Šių metų vidutinės infliacijos prognozę ekonomistai mažina iki 1 procento, o vidutinio darbo užmokesčio augimo prognozę didina iki 9,2 procento.

Pernai užimtumas Lietuvoje padidėjo 1,4 procento, beveik iki rekordinių aukštumų.

Atsigauna Kinijos ir JAV ekonomika

„Swedbank“ vertinimu, pasaulio ekonomika, nepaisant įtemptų geopolitinių procesų, atsigauna.

Anot vyriausiojo banko ekonomisto Nerijaus Mačiulio, tam įtaką turi geri JAV ekonominiai rodikliai ir atsigaunančios Kinijos investicijos į pramonės sektorių.

Pasak „Swedbank“ analitikų, pernai JAV bendrasis vidaus produktas (BVP) augo 2,5 proc., o šiemet ekonomika turėtų augti panašiai.

„Kol kas JAV ekonomikos augimą palaiko ir dosnios valdžios sektoriaus išlaidos, ir privataus sektoriaus investicijos, ir neblėstantis vartojimas. Kol kas nėra priežasčių piešti niūrius scenarijus (...) JAV toliau sparčiai kuriamos darbo vietos, gerėja vartotojų lūkesčiai“, – akcentavo N. Mačiulis.
Anot jo, Kinijos nekilnojamojo turto rinka (NT) vis dar patiria krizę, tačiau teigiamą įtaką ekonomikai turi pokytis bendroje valstybės „filosofijoje“ – skatinamos gamybinės investicijos į pramonės sektorių.

Taip pat, anot N. Mačiulio, tiek Kinija, tiek JAV siekia mažinti tarpusavio ekonominę priklausomybę.

Tiesa, ekonomistas pabrėžė, kad euro zonos ekonomika šiuo metu yra stagnacijoje, tad Europos centrinis bankas (ECB) imsis ekonomikos skatinimo.

„Euro zona šioje kovoje atrodo prasčiausiai (...) Ir kol kas nerodo ženklų, kad tai galėtų pasikeisti. (...) Pramonės apimtys Europoje yra nukritusios į 2016 metų lygį“, – akcentavo jis.

Pagrindinė to priežastis, anot N. Mačiulio, yra nesąžininga Europos konkurencinė kova su Kinija, kuri gamybai naudoja pigesnes žaliavas.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt