Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt
Didžiausia šalyje Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) kartu su Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimu, Švietimo ir mokslo profesine sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos profesine sąjunga „Sandrauga“ ir Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesine sąjunga traukiasi iš derybų su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dėl naujos Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties sukūrimo.
„Šiandien informavome ministeriją, kad penkios iš šešių profesinių sąjungų traukiasi iš derybų dėl naujos Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties sudarymo. Nuo kitos savaitės pradėsime derybas dėl galiojančios sutarties atnaujinimo“, - sako LŠMPS pirmininkas Egidijus Milešinas.
Į derybas dėl naujos kolektyvinės sutarties, ministerijos iniciatyva, buvo pakviestos prisijungti Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profsąjunga ir Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjunga (LŠDPS). LŠDPS eilinį kartą sabotuoja derybas, todėl LŠMPS, kartu su partneriais, sės su ministerija prie derybų stalo dėl galiojančios Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties atnaujinimo.
Švietimo bendruomenės reikalavimai šių metų deryboms suformuoti pagal LŠMPS parengtą švietimo viziją 2025. Esminis siūlymas – įvesti bazinį atlyginimą mokyklų ir darželių mokytojams bei pagalbos mokiniui specialistams.
„Turime unikalią galimybę ir palankią ekonominę situaciją bent vienoje srityje pabaigti reformą ir pasiekti tikslus, labai svarbius šalies ateičiai. Šio tikslo ir sieksime“, - sako LŠMPS pirmininkas Egidijus Milešinas.
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga vienija daugiau nei 10 tūkst. narių visoje Lietuvoje ir yra didžiausia šalies profesinių sąjungų konfederacijai (LPSK) priklausanti profesinė sąjunga.
ELTA