Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Reporteris IngaŠaltinis: Etaplius.lt
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teikia Vyriausybei siūlymus dėl Mokslo ir studijų įstatymo pataisų, kuriomis būtų įvedama daugiau nemokamų bakalauro studijų vietų, o aukštosios mokyklos būtų skatinamos pagal veiklos rezultatus.
„Ministerijos teikiamo Mokslo ir studijų įstatymo keitimo tikslas – pagerinti studijų prieinamumo sąlygas bei pertvarkyti aukštųjų mokyklų finansavimą taip, kad jis ne tik padengtų būtinąsias studijų išlaidas, bet ir skatintų aukštųjų mokyklų veiklos pažangą ir kokybės augimą“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.
Valstybės finansavimą studijoms siūloma skirti visiems stojantiesiems, kurių rezultatai atitinka nustatytą kokybės kartelę. Išimtis būtų daroma tik tais atvejais, kai dėl riboto specialistų poreikio, aukštos studijų kainos ar kitų aplinkybių visų įstojusiųjų studijas finansuoti valstybės lėšomis būtų neracionalu, pažymima Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pranešime.
Tikėtina, pasak ministerijos, kad, įgyvendinus šias nuostatas, priimtųjų į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas studijų vietas santykis iš dabartinio 40 proc. valstybės finansuojamų ir 60 proc. valstybės nefinansuojamų vietų pasikeistų į 80 proc. valstybės finansuojamų ir 20 proc. nefinansuojamų vietų.
Siekiant sukurti finansines paskatas valstybinių aukštųjų mokyklų veiklos kokybei gerinti, siūloma valstybinių aukštųjų mokyklų finansavimo sistemą papildyti nauju elementu – finansavimu, skirtu veiklos pažangai skatinti. Jis būtų skiriamas atsižvelgiant į veiklos rezultatus ir sudarytų iki 5 proc. bazinio finansavimo.
Norint sumažinti pavienio studento įtaką studijų finansavimui, siūloma lėšas studijoms skaičiuoti pagal priėmimo metais užfiksuotą valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių. Studijų laikotarpiu finansavimas išliktų nepakitęs, jei studentų „nubyrėjimas“ neviršytų 25 procentų. Šis pokytis leistų aukštosioms mokykloms pastangas sutelkti ne studentų skaičiui išsaugoti, bet studijų kokybei. Be to, tai sudarytų prielaidas, kad dėstytojų atlyginimas nesikeistų sumažėjus studentų skaičiui.
Šiuo metu aukštųjų mokyklų finansavimas priklauso nuo studentų skaičiaus. Pašalinus studentą, prarandamas ir jam skirtas finansavimas. Tai, anot Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, skatina aukštąsias mokyklas išlaikyti studentų skaičių studijų kokybės sąskaita.
Vyriausybei pritarus šie ir kiti Mokslo ir studijų įstatymo keitimai būtų teikiami Seimui.