Švietimo ministrė: norėtųsi, kad besimokančių rusų kaip antrosios užsienio kalbos sumažėtų iki 30 proc.

Lietuva

BNS/Fotobankas nuotr.

Augustė LyberytėŠaltinis: ELTA

254178

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugdžinienė viliasi, kad ilgainiui vos trečdalis Lietuvos mokinių rinksis rusų kalbos kaip antrosios užsienio kalbos pamokas. Pasak ministrės, šiuo metu rusų kalbos mokosi maždaug 70 proc. vaikų.

„Per penkerius metus norėtume, kad ji apsiverstų ir procentas sumažėtų iki 30 proc.“, – penktadienį ministerijoje susirinkusiems žurnalistams teigė J. Šiugždinienė.

„Jau šiemet mes matome judėjimą – 10 proc. daugiau vaikų pasirinko mokytis kitas Europos Sąjungos kalbas ir sumažėjo rusų kalbos pasirinkimas“, – pridūrė ji.

Siekiant skatinti vaikus ir jų tėvus kaip antrąją užsienio kalbą pasirinkti kitas Europos Sąjungos (ES) šalių kalbas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) sako taikysianti eilę priemonių. Pavyzdžiui, numatoma, kad dalyje mokyklų atsiras gausesnis užsienio kalbų pasirinkimas – kalbama ir apie lenkų, ir apie latvių kalbos pamokas.

„Labai norėtume, kad būtų siūlomos dvi Europos Sąjungos kalbos. Tikrai ir prancūzų, vokiečių (kalbų – ELTA) plėtra, lenkų kalbos plėtra galima. Taip pat ir latvių – ten, kur yra šalia mūsų kaimynų“, – vylėsi ministrė ir pabrėžė, kad ministerija bendradarbiaus su prancūzų, vokiečių kultūros centrais bei Lenkijos ambasada, organizuojant pavyzdines užsienio kalbų pamokas.

„Vokiečių ir prancūzų kalbos mokytojai dirba nepilnu etatu. Jeigu būtų tėvelių pasirinkimai mokytis vokiečių, prancūzų kalbos, mes galėtume kai kur tikrai padvigubinti skaičių“, – akcentavo ji.

Be to, pastebėjo ŠMSM vadovė, nepaisant ministerijos nustatytų reikalavimų, šiandien dalis Lietuvos ugdymo įstaigų negali suteikti mokiniams laisvės nuspręsti, kokią užsienio kalbą jie norėtų mokytis – pateikiamas tik vienas antros užsienio kalbos pasirinkimas. Paklausus, ar tokioms mokykloms gali grėsti kokios nors nuobaudos dėl teisės aktų nepaisymo, J. Šiugdžinienė patikino, jog ministerija sieks tokioms mokykloms padėti spręsti problemas ir siūlys taikyti hibridinį mokymą.

„Mes suprantame, kad trūksta mokytojų. Nenorėtume, kaip sakant, kad kažkas grėstų, bet norėtume padėti, kad realiai atsirastų galimybė dviejų užsienio kalbų pasirinkimo. Ką mes siūlome savivaldybėms ir mokykloms – hibridinis modelis. Dalis nuotoliniu, be abejo, galimybė ugdymą vykdyti nuotoliniu būdu. Šiuo metu yra rengiami ir prototipai, kuriuos pilotuosime nuo kito rugsėjo“, – užtikrino ministrė.

Mokytojams, šiuo metu dėstantiems rusų kalbos pamokas, ŠMSM žada siūlyti papildomus kursus, kurių metu pedagogai galės įgyti kito dalyko kvalifikaciją.

„Mes esame suplanavę ir numatę antros kvalifikacijos įgijimą rusų kalbos mokytojams. Mums kiekvienas mokytojas yra svarbus ir neturėtume neatsakingai žiūrėti į šį klausimą. Mūsų rusų kalbos mokytojai, kurie šiuo metu dirba, jiems sudarysime galimybes, tiems, kurie nori, įgyti per penkerius metus antrąją kvalifikaciją“, – aiškino ji.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt