Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Andželika BagočiūnienėŠaltinis: Etaplius.lt
Širvintų rajono savivaldybės tarybos posėdžų metu opozicija ne kartą išreiškė priekaištus valdantiesiems dėl per ilgai neskelbiamų konkursų švietimo įstaigų vadovų pareigoms eiti. Per praėjusį posėdį V. Šimonėlis pabrėžė, kad S. Bartulienė laikinai ėjo Širvintų lošelio-darželio direktorės pareigas visus metus ir tik tada nuspręsta skelbti konkursą direktoriaus pareigoms užimti.
Turime ir daugiau ilgalaikių „L.E.P.‘Ų“ Dar 2016 m. kovo 31 d. laikinai Sporto mokyklai vadovauti paskirta Alina Zapolskienė, kuri iki šiol išlikusi „L.E.P.‘E“. Išėjus S. Mažrimui, Čiobiškio pagrindinės mokyklos laikinai direktoriaus pareigas eina Palmira Kvietkauskienė. Tik praėjus daugiau nei dvejiems metams, nuspręsta Čiobiškio pagrindinę mokyklą jungti prie Musninkų gimnazijos, todėl Čiobiškio mokyklai atskiro vadovo dabar nebereikės. Iki prijungimo prie „Atžalyno“ progimnazijos ilgalaikė „L.E.P“ direktorė Sigita Kaminskienė vadovavo Zibalų mokykloje.
Pasirodo, tokios laikinai einančių Švietimo įstaigų vadovų karalystės klesti ne vienoje mažojoje savivaldybėje. Ir tai vyksta ne todėl, kad mažuose rajonuose neliko kompetentingų asmenų, galinčių užimti mokyklos ar darželio vadovų pareigas. Nuolatinių švietimo įstaigų vadovų neturime dėl didėjančio politizuotų vadovų skaičiaus bei partinio patronažo. Politizacija – valstybės valdymas ir sprendimų priėmimas, kurio metu vietoj profesionalumo ir nuopelnų taikomi partiniai ir šališki kriterijai, o partiniu patronažu laikoma politinės partijos galia paskirti partinius ar šališkus asmenis į pareigas valstybės tarnyboje ar viešajame sektoriuje, taip pat juos atleisti iš šių pareigų. Ką Širvintų rajone stebėjome tik atėjus Darbo partijai į valdžią.
Eglė Čeponytė 2014 metais straipsnyje „Lietuvos švietimo įstaigų vadovų politizacija...“ rašė, kad Švietimo įstaigų vadovų politizacijos laipsnis kelia susirūpinimą, nes jis yra didesnis nei kitų Lietuvos viešojo sektoriaus organizacijų vadovų, o 2011 metais vadovų atrankos reforma neturėjo reikšmingos įtakos mažinant politizacijos mastą.
O susirūpinimas kyla ne beprasmiškai. Kai į vadovų pareigas brukami nekompetentingi asmenys, tai susiduriame su ilgalaikiais „L.E.P.‘AIS“. O laikinaisiais jie dažniausiai lieka dėl vienos „smulkmenos“ – neišlaikytų kompetencijų vertinimų. Šiuos vertinimus atlieka Švietimo ir mokslo ministerija. Ministerijos statistikoje pažymima, kad nuo 2015 m. liepos 30 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. atlikti 608 asmenų, siekiančių eiti švietimo įstaigų vadovų pareigas, kompetencijų vertinimai. Iš jų 212 pretendentų, tik 35 proc., atitiko pakankamo lygio reikalavimus ir 396 pretendentai, kas sudaro net 65 proc., neatitiko pakankamo lygio reikalavimų. Dauguma vertinamųjų yra įsitikinę, kad jie tikrai dirbs vadovais, nes jiems ta vieta jau iš anksto numatyta, beliko tik teigiamai išlaikyti kompetencijų vertinimus. Ir štai ši smulkmena valdančiai daugumai sugriauna visus planus.
Švietimo ir mokslo ministerijos statistikos duomenimis, vertinant tik pedagoginę vertinamųjų patirtį, netinkamai įvertinti net 79 proc. ir pakankamai įvertinti tik 19 proc. Ne švietimo įstaigos vadovo patirtį turintys pakankamai įvertinti 22 proc., kita didžioji dauguma įvertinami nepakankamai. Kiek geriau vertinamos Švietimo įstaigos vadovų pavaduotojų kompetencijos, iš jų net kone pusė įvertinami teigiamai, o Švietimo įstaigos vadovo patirtį turintys teigiamai įvertinti 53 proc. Švietimo ir mokslo ministerijos teigimu, būtent švietimo įstaigų pavaduotojų kompetencijų vertinimai sėkmingiausi.
Pagal kategorijas palankiausių vertinimų sulaukia turintys pirmą Vadovų kvalifikacinę kategoriją. Pakankamu lygiu įvertinami net 75 proc. vertinamųjų, kai tuo tarpu be kategorijos pakankamai įvertinami tik 25 proc. Palankiausi kompetencijų vertinimo rezultatais statistiškai užfiksuoti nuo 50 metų asmenys, o prasčiausiai įvertinti asmenys nuo 30 iki 39 metų.
Švietimo įstaigos vadovo asmeninio veiksmingumo, strateginio mąstymo ir pokyčių valdymo, mokėjimo mokytis, vadovavimo žmonėms ir vadovavimo ugdymui ir mokymuisi kompetencijos turi būti ne žemesnio nei pakankamo lygio, tai yra įvertinti ne žemesniu nei 3 balais. Sunkiausiai daugumos vertinamųjų įveikiami strateginis mąstymas ir pokyčių valdymas, vadovavimas žmonėms ir vadovavimas ugdymui ir mokymuisi.
Štai tokia nedidelė paslaptis, kodėl kai kurie „L.E.P.‘AI“ direktoriai taip ir neužima nuolatinio vadovo pareigų. Pasirodo, jų pačių nuostabai, jie neturi tam kompetencijos. Susidaro įspūdis, kad valdančioji dauguma, skirdama švietimo įstaigų, kuriose lankosi mūsų brangiausi žmonės – vaikai, vadovus, tenkinasi nekompetentingais ir didelės savivertės politizuotais „L.E.P.‘AIS“. Belieka tikėtis, kad sveikas protas vėl grįš į mūsų rajoną, įstaigos nusikratys politinio patronažo jungo, o joms vadovaus kompetentingi asmenys. Ko visiems mums ir linkiu nenumaldomai artėjančiais Naujaisiais metais.