Švietimo ir mokslo ministrės ir profsąjungų derybose pasiekta proveržio

Lietuva

Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt

61327

Po daugiau nei dvi valandas trukusių švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės derybų su švietimo darbuotojų profsąjungų atstovais Švietimo ir mokslo ministerija bei profsąjungos pasiekė proveržio.

Kaip po susitikimo sakė švietimo ir mokslo ministrė, buvo apsvarstyti visų profesinių sąjungų siūlymai, užprotokoluoti sprendimai galios kaip priedas prie kolektyvinės sutarties su profesinėmis sąjungomis.

„Mūsų visų bendras tikslas - kad etatinio mokytojų darbo apmokėjimo įvedimas mokyklose vyktų skaidriai, sklandžiai, trūkumai būtų pašalinti, ir mokytojai galėtų toliau dirbti“, - sakė ministrė.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas neatrodė nusivylęs susitikimu, tačiau pabrėžė, kad sprendimą stabdyti ar tęsti streiką priims mokytojai, kai pamatys surašytus siūlymus, priimtus ministerijos ir profsąjungų susitikime.

„Švietimo ir mokslo ministerija, panašu, pagaliau išgirdo mokytojų reikalavimus. Ir nors profesinės sąjungos - skirtingos, iš esmės reikalavimai buvo bendri“, - sakė A. Navickas.

Lietuvos švietimo darbuotojų sąjungos vadovas Audrius Jurgelevičius patvirtino, kad profsąjungų reikalavimams pritarta, nors formuluotės, terminai ir detalės dar derinamos.

„Susitarimo pasiekta dėl konkrečių reikalavimų, kuriuos iškėlė trys profesinės sąjungos, pasirašiusios kolektyvinę sutartį su ŠMM, ir pasiūlymų, kuriuos iškėlė kitos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos“, - sakė jis.

Paprašytas konkrečiai įvardyti, dėl ko jau pavyko susitarti, A. Jurgelevičius pradėjo nuo siūlymo didinti valandų pasiruošimui pamokoms didinti.

„Bus nustatyti aiškūs kriterijai ir minimalios ribos skirtingų dalykų mokytojams, kiek jiems reikėtų skirti procentų nuo kontaktinių valandų pasiruošimui pamokoms, kad neatsitiktų taip, kad lietuvių kalbos mokytojai viename mieste turėtų vieną procentą, o kitame - kitą. Taip pat padidinta viršutinė riba, kad mokytojų, kurie skiria daug laiko pasiruošimui pamokoms, darbas būtų labiau įvertintas“, - komentavo A. Jurgelevičius.

Pasak profsąjungos vadovo, kitas labai svarbus dalykas, dėl kurio susitarta, - vadovavimo klasei pripažinimas labai svarbia veikla.

„Siūloma nustatyti žemutinę ribą valandų, kurių negalima sumažinti, skiriant vadovavimą klasei - nustatyti jų minimumą ir aiškiai įvardyti kriterijus, pagal kuriuos vadovas vertins konkretaus mokytojo darbą su konkrečia klase, atsižvelgiant į mokinių amžių, mokymo pakopą, socialinį kontekstą, iš kur atėję mokiniai“, - vardijo jis.

Trečias dalykas, dėl kurio susitarta profsąjungų ir ministerijos susitikime, - aiškiau apibrėžti darbo bendruomenei nustatymo principus, kad neatsitiktų taip, jog liūto dalį darbų, kaip yra dabar, nesudarytų įvairių susirinkimų ir posėdžių lankymas.

„Turės būti įvardytos prasmingos veiklos sritys, susijusios su mokytojo funkcijų vykdymu ir reikalingos mokyklai, ir turės būti apmokėtos. Visos kitos - mokyklų prigalvotos ar iš šalies primestos funkcijos, manau, laikui bėgant, turėtų nunykti“, - komentavo A. Jurgelevičius.

Kiti siūlymai, dėl kurių buvo tariamasi, - apie mokyklų finansavimą, akcentuojant būtinybę gausiau finansuoti mokyklas, kuriose vykdoma daug namų mokymo. Pasak A. Jurgelevičiaus, tai labai brangi, bet neišvengiama ir labai reikalinga veikla.

„Taip pat bus aptarti pasiūlymai dėl ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimų sulyginimo su mokytojų atlyginimais ir jų etato struktūros peržiūrėjimo, atsižvelgiant į tai, kokia yra etato struktūra mokytojams“, - sakė profsąjungos vadovas.

Dar vienas klausimas, aptartas susitikime, - švietimo pagalbos specialistų finansavimas.

Pasak A. Jurgelevičiaus, nuo pat pradžių buvo aišku, kad švietimo pagalbai - psichologams, socialiniams darbuotojams, logopedams ir kitiems - finansų pritrūks, taip ir atsitiko.

„Mes siūlome apskritai keisti įstatyminę bazę ir šitą funkciją iš savarankiškos savivaldybėms skirtos funkcijos perduoti valstybės deleguotai funkcijai bei atitinkamai keisti finansavimą“, - komentavo profsąjungos vadovas.

Pasak A. Jurgelevičiaus, siūlymams, kuriuos profsąjungos teikė, vienaip ar kitaip pritarta, nes jie - ne iš piršto laužti, juos kartojo labai daug mokytojų, todėl profesinės sąjungos juos apibendrino ir pateikė Švietimo ir mokslo ministerijai.

Susitarimai, pasiekti ŠMM susitikime su profsąjungomis, A. Jurgelevičiaus nuomone, guls į protokolinius susitarimus šalia kolektyvinės šakos sutarties ir galios organizacijoms, kurios pasirašiusios kolektyvinę sutartį.

„Šiandien ir mes, ir ministrė J. Petrauskienė, jei reikės, pakartos, kad neterminuotą švietimo darbuotojų streiką inicijavusiai LŠDPS ir jos vadovui A. Navickui laisvas kelias tapti lygiaverčiais derybų, siūlymų dalyviais“, - sakė jis.

Kaip skelbė ELTA, lapkričio 12 dieną neterminuotą streiką inicijavusi LŠDPS reikalavo nedelsiant atsisakyti absurdiškos darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos ir įdiegti etatinį modelį, kuriame vienam etatui sudaryti būtų ne daugiu kaip 18 kontaktinių valandų ir 18 val. skirta kitiems darbams. Taip pat - pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus didinti 20 proc. bei mažinti vaikų skaičių klasėse.

Kaip trečiadienį po susitikimo su ministre sakė A. Navickas, pagaliau profsąjungos girdimos, ministerija pripažino klaidas ir imasi jų sprendimo.

„Formuojamas rašytinis pasiūlymas, kaip spręsti situaciją, kurį matydami mes svarstysim ir spręsim, ką daryti toliau. Jeigu ŠMM siūlymas tenkins mokytojus, mes tikrai nenorime streikuoti dėl streikavimo“, - žurnalistams kalbėjo profsąjungos vadovas, pabrėždamas, kad profsąjunga linkusi į kompromisus.

„Streiką nutrauktume tuo atveju, jei labai aiškiai sutartume dėl reikalavimų ir nebūtinai jie visi turi būti įgyvendinti iškart“, - pridūrė LŠDPS pirmininkas.

Kaip po susitikimo apibendrino švietimo ir mokslo ministrė, trečiadienį su visomis mokytojų profsąjungomis buvo aptarti siūlymai, kaip tobulinti etatinio mokytojų darbo užmokesčio modelio įgyvendinimą.

„Siekiame, kad situacija kuo greičiau streikuojančiose mokyklose išsispręstų ir mokyklos grįžtų į įprastą darbų ritmą, kad mokinių ugdymas kuo mažiau nukentėtų”, - pakartojo J. Petrauskienė.

Pedagogų profesinių sąjungų atstovai ketvirtadienį kviečiami kalbėtis į Prezidentūrą, vėliau pedagogai rinksis į Vilniaus mokytojų namų Didžiąją salę. LŠDPS vadovas neprognozavo, kiek streikui pritariančių pedagogų iš Lietuvos atvyks į Mokytojų suvažiavimą Vilniuje, tačiau pabrėžė, kad jis atviras visiems - ir streikuojantiems, ir nestreikuojantiems mokytojams.

Pasak J. Petrauskienės, ketvirtadienį rengiamame Mokytojų suvažiavime dalyvauti pakviestos ir kitos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos.

Penktadienį ministerijoje planuojamas susitikimas su Lietuvos savivaldybių asociacija dėl švietimo pagalbos teikimo savivaldybėse.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt