Švietėjiškas dviračių žygis per Mažąją Lietuvą tarsi istorijos seminaras

Jurbarkas

Organizatorių nuotr.

Etaplius.ltŠaltinis: Pranešimas spaudai

Šlapi drabužiai, girgždančios dviračių grandinės – bet spindinčios šypsenos. 18 žmonių grupė, šiomis dienomis išvykusi iš Klaipėdos į neeilinį švietėjišką dviračių žygį, patyrė įvairių orų išbandymų. Lietus pylė tris dienas iš eilės, priešpriešinis vėjas reikalavo daug jėgų, bet tarp debesų retkarčiais pasirodydavo ir saulė. „Kol rūdijo grandinės, mūsų pokalbiai spindėjo“, – šypsosi Markus Nowak iš Vokietijos kultūros forumo Rytų Europai (Vokietija, Potsdamas). „Tai nebuvo paprastas istorijos seminaras – tai buvo jaudinanti kelionė per praeitį ir dabartį, per kaimus, sienas ir bendras atmintis“, – priduria Vincent Regente iš Vokiečių draugijos (Berlynas).

Šie du istorikai ir dviračių entuziastai kartu sukūrė švietėjiško dviračių žygio po Mažąją Lietuvą formatą. Vietoje juos palaikė partneris iš Lietuvos – Dominykas Chlebinskas. Jų tikslas – padaryti istoriją patiriamą ne klasėse ar konferencijų salėse, o judant, minant pedalus, sustojant, stebint, diskutuojant. Dalyviai – 15 studentų ir jaunų profesionalų iš Lietuvos ir Vokietijos – ne tik mynė dviračius (iki 80 km per dieną, beveik 500 km iš viso), bet ir skaitė trumpus pranešimus, kuriuos patys parengė. Temos – Mažosios Lietuvos istorija, žydų gyvenimas ir Holokaustas Lietuvoje, buvusios ir dabartinės sienų tvarkos Šiaurės Rytų Europoje. Žygis pavadintas „Sienos ir susitikimai“.

„Mes važiavome Nemuno pakrante, palei dabartinę Lietuvos–Rusijos sieną, o tada toliau į šiaurę – palei buvusią Vokietijos–Rusijos imperijos sieną, kuri XIX–XX a. formavo Europą“, – aiškina M. Nowak. „Jautėsi, kaip kraštovaizdis ir istorija susilieja. Istorija čia pasitinka ne tik muziejuje, bet ir pakelėje, kapinėse, apleistose bažnyčiose – ir kartais tiesiog pokalbio metu“, – sako V. Regente. Pavyzdžiui, kalbantis su Jurbarko meru Skirmantu Mockevičiumi apie pirmąjį Lietuvoje vietinį Holokausto memorialą arba su vokiečių bendruomenės nariais Klaipėdoje ir Šilutėje.

Šilutėje įvyko susitikimas su gyvu liudininku – „tikru“ Mažosios Lietuvos gyventoju, kuris pasakojo apie karą, pabėgimą, turto nusavinimą ir naują pradžią. „Jo atsiminimai man ir mano mokinių kartai pasakė daugiau apie Europą nei bet kokia vadovėlio eilutė“, – sako Peter Schmidt, 38-erių mokytojas iš Reino krašto-Pfalco. „Grįžtu ne tik su naujais įspūdžiais, bet ir su šviežia medžiaga pamokoms – ir klausimu, kas mus šiandien Europoje iš tiesų jungia.“ Įspūdį paliko ir Miglė Kalinauskaitė, 29-erių rezidentė iš Vilniaus: „Susitikimai praplėtė mano istorijos suvokimą. Buvo nuostabu matyti, kaip stipriai kai kuriuos palietė pasakojimai ir vietos. Tai rodo, kaip daug jaunų žmonių Europoje nuoširdžiai domisi istorija.“

Tačiau įspūdį paliko ne tik susitikimai ir atminties vietos – išbandyta buvo ir asmeninė ištvermė. Trys dienos lietaus, purvini keliai, vėjas. „Tokio pobūdžio kelionė dviračiu man suteikė daug pasitikėjimo savimi“, – sako 27-erių studentė Barbora Sharrock. „Anksčiau 15 kilometrų atrodė toli – dabar tai tarsi akimirka, kad ir koks oras.“ Iš pradžių kaip vienkartinis projektas suplanuotas žygis tapo mažąja „Mažosios Lietuvos trilogija“: po kelionės nuo Vilniaus iki Klaipėdos (2023) ir nuo Kauno per Nemuno deltą iki Baltijos jūros (2024), šiemet ratas užsidarė žygiu aplink pačią Mažąją Lietuvą. „Sąmoningai rinkomės regionus, kur Europos istorija koncentruojasi visoje savo dviprasmybėje“, – teigia V. Regente. „Vietas, kur priklausomybės, tapatybės ir sienos nuolat buvo permąstomos.“

M. Nowak papildo: „Mūsų dviračių žygiai nėra nostalgijos kupinos kelionės į tėvynę, o atviri mokymosi formatai – skatinantys perspektyvų kaitą, smalsumą ir nuoširdų domėjimąsi istorija.“ Dviratis šiuo atveju yra kur kas daugiau nei tik transporto priemonė. „Jis verčia skaityti kraštovaizdį – su laiku, susitikimais, dėmesiu. Ir jis yra ekologiškas.“ Atsižvelgiant į dabartinę saugumo politikos situaciją, abu istorikai tiki, kad žinios apie šį regioną tampa dar svarbesnės: „Kai šiandien Lietuvoje dislokuoti vokiečių kariai, labai svarbu suvokti, kokiame istoriniame ir kultūriniame kontekste jie veikia“, – sako Regente.

Švietėjiškas dviračių žygis vyko 2025 m. liepos 26 – rugpjūčio 3 d. Projektą, kurį kartu vykdo Vokiečių draugija e. V. ir Vokietijos kultūros forumas Rytų Europai, finansavo Vokietijos vidaus reikalų ministerija pagal Vokietijos Bundestago sprendimą. Ir net jei po aštuonių dienų dalyvių drabužiai prašėsi skalbimo – istorijos, įspūdžiai ir naujai užmegztos draugystės tikrai išliks.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt