PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2017 m. Rugsėjo 10 d. 09:53

Šventojo vizitą prisimenant – maldos už šiauliečius ir ikonų pašventinimas

Šiauliai

Andrius TverijonasŠaltinis: Etaplius.lt


14093

Šiaulių šv. Ignaco Lojolos bažnyčioje vyko šv. Mišios ir muzikos valanda, skirta paminėti Šventojo popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymą Šiauliuose. Ketvirtadienį taip pat buvo pašventintos dvi žmogaus ūgio ikonos, kurios, pakabintos šv. Ignaco Lojolos bažnyčioje, ją pakeitė neatpažįstamai. Bažnyčios rektorius tėvas Stasys Kazėnas SJ pasakoja, kad ikonos iš tikro yra net ne tapomos, o – rašomos. „Ikona yra langas, per kurį Dievas žvelgia į mus“, – kalba jis.

„Ne aš žiūriu į ikoną, bet ikona žiūri į mane“

Popiežius Jonas Paulius II Šiauliuose – Kryžių kalne ir šv. Ignaco Lojolos bažnytėlėje – lankėsi prieš 24-erius metus – 1993-ųjų rugsėjo 7-ąją. Jėzuitų vienuolyno namų kambarėlyje jis ilsėjosi, valgė, meldėsi šv. Ignaco Lojolos bažnyčioje.

Tėvas Stasys Kazėnas SJ pats priėmė popiežių, bendravo su juo, gavo asmeninį palaiminimą. „Išėjęs į Vilniaus gatvę, popiežius laimino šiauliečius ir kvietė likti ištikimiems savo tėvų tikėjimui“, – prisimena kunigas.

p1140566.jpg

2012-ųjų lapkričio 4 d. bažnyčios kiemelyje atidengtas paminklas monumentas tikinčiuosius laiminančiam popiežiui Jonui Pauliui II. Šiauliečių Žuklių šeimos užsakymu šį monumentą sukūrė vilnietis skulptorius Mindaugas Junčys.

Šįmet, siekiant paminėti Šventojo vizitą, bažnyčioje pakabintos dvi ikonos. Vienoje pavaizduotas šv. Jonas Paulius II, kitoje – šv. Ignacas Lojola.

Domėtis, kas galėtų šv. Ignaco Lojolos bažnyčiai nutapyti ikonas, tėvas Stasys pradėjo prieš dvejus metus. „Tam reikėjo subręsti, išsiaiškinti, ar žmonės ikonas priims, ar ikonos neįneš neaiškumo. Juk ikonas mes dažnai siejame su ortodoksais, pamiršdami, kad ikona yra bendras Bažnyčios paveldas nuo 4-tojo šimtmečio Rytų ir Vakarų bažnyčiose. Po ortodoksų ir katalikų bažnyčios atsiskyrimo ikona katalikų bažnyčioje buvo iki XV amžiaus“, – sako kunigas.

Tėvo Stasio teigimu, Trakuose esantis Dievo Motinos Marijos paveikslas, Aušros vartuose ar Šiluvoje esantys šv. Marijos paveikslai yra sukurti ikonos stiliumi.

„Paveikslas labiau primena nuotrauką, o ikona turi savo užrašymo kanoną. Nesakoma, kad ikona tapoma – ji yra rašoma. Kiekvienas brūkšnelis atliekamas su atskira malda, kiekviena spalva skirta tam tikriems dalykams. Jei žiūrėtume į Jėzaus veido ikoną, tai būtų pojūtis, kad ne aš žiūriu į ikoną, bet ikona žiūri į mane. Ikona yra langas, per kurį Dievas žvelgia į mus“, – šypsosi vienuolis.

p1140563.jpg

Ikona – anapusybės langas

Ikonos tradicija atėjo iš Jėzaus gyvenimo laikų. Pirmoji ikona – Jėzaus veidas – atsispaudęs Veronikos drobulėje.

„Yra tokia istorija, nežinau, kiek ji yra istoriškai pagrįsta, bet pasakoja apie Jėzaus amžininką karalių, kuris sirgo ir negalėjo nueiti pas Jėzų, prašyti išgydymo. Jis nusiuntė keletą menininkų, nupiešti Jėzaus atvaizdo. To meto Romos imperijoje buvo tikima, kad jei nėra imperatoriaus, bet yra jo atvaizdas, tai yra tas pats lyg imperatorius būtų. Dailininkai atnešė karaliui nupieštą Jėzų ir karalius išgijo. Taigi ikona – anapusybės langas“, – sako kunigas.

Per rekolekcijas tėvas Stasys turėjo įdomų nutikimą. Vienas žmogus žiūrėjo į ikoną ir prisipažino, kad Jėzus į jį žiūrėjo labai rūsčiai. Po dviejų dienų tas
pats žmogus pasakė, kad Jėzus į jį labai švelniai žiūri.

„Pasikeitė žmogaus vidus per maldą, atgailą ir jis pamatė, kad ta pati ikona į jį žiūri visiškai kitaip. Nuo mūsų priklauso, kaip aš pri-imu tą žvilgsnį“, – sako pašnekovas.

p1140562.jpg

Ikonų tapytojai – pranciškonų vienuoliai

Šv. Ignaco Lojolos bažnyčiai ikonas parašė italas Karlas Bertagnin OFM. Šis Lietuvoje tarnaujantis brolis pranciškonas su šiauliečiu pranciškonų vienuoliu Pauliumi Vaineikiu OFM yra nutapęs ir kryžių Kretingos pranciškonų vienuolyno vidaus koplyčioje ir Marijos ikoną, esančią Kretingos bažnyčios klebono raštinėje, kryžių ir Marijos ikoną Pakutuvėnų bažnyčioje bei Kristaus ikoną zakristijoje, keletą ikonų Kryžių kalno vienuolyne bei Tauragės bažnyčioje.

Tiesa, brolis Karlas sukūrė visą Klaipėdos Kristaus Karaliaus bažnyčios interjerą: ikonas, altorių, tabernakulį bei kėdes.

Abu broliai pranciškonai keletą metų vedė ikonografijos kursus Pakutuvėnuose ir JAV, Kenebunkporto vienuolyne, o Karlas – ir Italijoje. Iš judviejų mokinių šiandien Lietuvoje yra žinoma apie 20 ikonų tapytojų.

Šiandien, penktadienį, ir rytoj, šeštadienį, 18 val. šv. Ignaco Lojolos bažnyčioje aukojamose šv. Mišiose, kaip ir vakar, bus meldžiamasi už Šiaulių miestą ir jo žmones. Penktadienį bažnyčios choras giedos ir melsis šv. Marijai, giedos Gailestingumo vainikėlį už Šiaulius, o šeštadienį vyks šv. Mišios ir Šlovinimas.