PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2019 m. Rugpjūčio 1 d. 15:52

Švenčionių rajono savivaldybėje diskutuota apie institucinės globos pertvarką

Vilnius

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt


93468

Strateginis institucinės globos pertvarkos tikslas – kurti kompleksiškai teikiamų paslaugų sistemą, kuri sudarytų galimybes kiekvienam vaikui, neįgaliajam ar jo šeimai gauti individualias pagal poreikius paslaugas ir reikiamą pagalbą bendruomenėje, o kiekvienam likusiam be tėvų globos vaikui augti saugioje ir jo raidai palankioje aplinkoje biologinėje, jos nesant – įtėvių, globėjų šeimoje.

2020 metų balandį baigsis pirmasis pertvarkos projekto etapas, kurio tikslas – sukurti pertvarkai reikalingas sąlygas ir didinti paslaugų prieinamumą. Antrajame etape bus plečiama paslaugų infrastruktūra regionuose ir pradedamos teikti naujos paslaugos.

Savivaldybėje 2019 m. liepos 30 d. lankėsi institucinės globos pertvarkos Vilniaus regiono procesų ekspertė Kristina Paulikė, kuri susitiko su Švenčionių rajono savivaldybės vadovais, savivaldybės administracijos specialistais, socialinių paslaugų įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų atstovais aptarti savivaldybėje vykstančių institucinės globos pertvarkos procesų ir ateities planų, susijusių su institucinės globos pertvarka.

Susitikimo metu rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Eglė Jakštaitė-Rouda supažindino susitikimo dalyvius su savivaldybėje vykstančia vaikų globos namų pertvarkos eiga, savivaldybėje organizuojamomis paslaugomis vaikams, šeimoms globėjams ir negalią turintiems asmenims, kylančiais iššūkiais bei ateities perspektyvomis plėtojant socialines ir bendruomenines paslaugas šioms tikslinėms asmenų grupėms savivaldybėje. Socialinės paramos skyriaus vedėja pažymėjo, kad nors šiuo metu savivaldybėje daugiau kaip 60 proc. likusių be tėvų globos vaikų yra globojami šeimose, visgi išlieka nemažas skaičius likusių be tėvų globos vaikų, kuriems steigiama institucinė socialinė globa. Ji akcentavo kompleksinės pagalbos vienišoms motinoms, auginančioms vaikus iki 3 m., patekusioms į krizinę situaciją ir (ar) stokojančioms tėvystės įgūdžių, krizinėje situacijoje atsidūrusių kūdikių socialinės priežiūros paslaugų, kompleksinių paslaugų asmenims, turintiems proto ar (ir) psichikos negalią poreikį socialinių globėjų, budinčių globotojų paslaugų plėtros poreikį, informavo apie šiuo metu taikomas vaiko globos šeimoje skatinimo bei ateityje numatomas įgyvendinti priemones.

Susitikime dalyvavusi budinčių globotojų šeima dalindamasi savo patirtimi pastebėjo, kad iki šiol puikiai sekėsi prižiūrėti jų šeimoje apgyvendinamus vaikučius, o taip pat bendradarbiauti su globos centro specialistais, kurie iškilus klausimams ar pagalbos poreikiui ją neatidėliojant suteikia.

Kristina Paulikė apžvelgė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva vykdomą Institucinės globos pertvarką Vilniaus regione ir informavo, kad antrojo pertvarkos etapo paslaugų dalis bus daugiau orientuota į socialines paslaugas neįgaliesiems ir jų šeimos nariams. Šių paslaugų koordinavimą vykdys Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Siūlomos šios pagrindinės naujos paslaugos neįgaliesiems:
- apgyvendinimo su parama paslauga (paslauga yra trijų tipų, kuomet, atsižvelgiant į kiekvieno neįgalaus asmens galimybes ir individualius poreikius, asmeniui teikiama skirtingo intensyvumo pagalba, sudarant sąlygas jam, gyvenant namų aplinkoje, savarankiškai tvarkyti asmeninį ir socialinį gyvenimą, paslauga gali būti teikiama asmenį apgyvendinant Grupinio gyvenimo namuose, Savarankiško gyvenimo namuose ar apsaugotame būste);
- darbinio užimtumo veikla socialinėse dirbtuvėse (socialinėse dirbtuvėse organizuojama asmenims, turintiems proto ar psichikos negalią darbinio užimtumo veikla, nesusijusi su darbo santykiais, siekiant pagaminti rinkoje paklausius produktus ir (ar) teikti paslaugas);
- pagalbos priimant sprendimus (paslauga reikalinga tais atvejais, kai žmogui nustatomas neveiksnumas tam tikroje srityje ir jam reikalingas profesionalus pagalbininkas sprendimams priimti);
- įdarbinimo su pagalba (darbo asistentas teiks proto ar psichikos negalią turinčiam asmeniui pagalbą ieškant darbo, o jam įsidarbinus – teiks palydėjimo į darbą paslaugą).

Susitikime dalyvavęs Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos vadovas Vaidotas Nikžentaitis susirinkusiems plačiau pristatė apsaugoto būsto paslaugą, kaip puikią apgyvendinimo alternatyvą psichikos negalią turintiems žmonėms, negalintiems gyventi savarankiškai. Šiems asmenims sudaromos sąlygos apsigyventi jiems suteiktame būste, kuriame jie tvarkosi savarankiškai, gaudami minimalią atvejo vadybininko pagalbą.

Kristina Paulikė taip pat informavo, kad planuojama vieną Europos socialinio fondo lėšų dalį panaudoti 6 regionuose (35 savivaldybėse) socialinių paslaugų infrastruktūrai sukurti, t.y. pastatyti arba pritaikyti paslaugoms daugiau nei 130 objektų: grupinio gyvenimo namų, dienos užimtumo centrų ir pan. Svarstoma parengti tipinį grupinio gyvenimo namų projektą, kurį galėtų naudoti planuojantieji teikti šias paslaugas. Jis būtų suprojektuotas remiantis gerąja tokio tipo statinių praktika, vadovaujantis universalaus dizaino principais ir pan. Kitą lėšų dalį numatoma skirti naujoms paslaugoms plėtoti.

Susitikimo dalyviai analizavo šių naujų paslaugų teikimo galimybes. Pabradės socialinės globos namų administracija numato įsteigti rajone asmenims su proto negalia Grupinio gyvenimo namus bei socialines dirbtuves, o savivaldybės administracija kartu su Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija ,,Viltis“ Švenčionių skyriumi planuoja pritaikyti proto negalią turintiems asmenims dienos centro patalpas. Be to, jau šiais metais planuojama pradėti teikti asmeninio asistento paslaugas.

Pertvarkos ekspertė pasidžiaugė, kad rajono savivaldybė ieško galimybių ir numato bendruomeninių ir socialinių paslaugų plėtrą. Apibendrindama susitikimą, ji pasiūlė parengti savivaldybėje vaikų globos šeimoje ir įvaikinimo viešinimo strategiją, didinti Globos centro etatų skaičių, o įgyvendinant plėtros priemones aktyviau bendradarbiauti su kitomis savivaldybėje veikiančiomis įstaigomis, savivaldybėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis, kas padėtų ieškant naujų veiklos formų, būdų ir priemonių, plėtojant bendruomenines paslaugas savivaldybėje.