PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2019 m. Kovo 12 d. 09:47

Sveikatos apsaugos ministras susitiko su ignaliniečiais

Utena

Reporteris UgnėŠaltinis: Etaplius.lt


75407

Kovo 7 dieną Ignalinos kultūros ir sporto centre įvyko susitikimas su sveikatos pasaugos ministru Aurelijumi Veryga, kuris daug dėmesio skiria regionų lankymui ir bendravimui su gyventojais. Į Ignaliną jis atvyko iš Švenčionių. Susitikime taip pat dalyvavo Seimo nariai Agnė Širinskienė, Gintautas Kindurys, Vytautas Rastenis ir Juozas Olekas. Ignalinos rajono savivaldybės meras Henrikas Šiaudinis sakė, kad tokio susitikimo labai reikėjo, nes gyventojams kyla daug klausimų, neaiškumų dėl Ignalinos rajono ligoninės ateities.

Ministras gausiai susirinkusiems ignaliniečiams pateikė išsamų pranešimą ir prezentaciją apie sveikatos apsaugos sistemoje pastaruoju metu įvykdytas reformas, jų rezultatus, gerus pokyčius ir problemas. Kalbėta apie alkoholio vartojimo prevenciją, vaikų maitinimą švietimo įstaigose, vaistų politiką, medikų atlyginimus, kovą su korupcija.

Ministro teigimu, ypač didelis ažiotažas buvo kilęs dėl alkoholio, vaistų, vaikų maitinimo, tačiau vėlesnė situacija, faktai ir rodikliai rodo, kad pakeitimai davė naudos. Padidinus akcizą alkoholiui jau per pirmus metus į biudžetą surinkta papildomai daugiau nei 60 mln. eurų. Žymiai sumažėjo apsinuodijimų alkoholiu, psichozių skaičius. Šalyje pastebimai keičiasi alkoholio vartojimo kultūra, o tie, kas nori išgerti, kaip juokavo ministras, tikrai nėra nuskriausti ir gali tą padaryti. Vyksta ir prevencinis darbas. Savivaldybėse palaipsniui įvedama taip vadinama žemojo slenksčio paslauga – pradeda dirbti priklausomybių ligų konsultantai, kurie motyvuoja priklausomus žmones kreiptis pagalbos, organizuoja grupes.

Kalbėdamas apie vaikų maitinimo pakeitimus, ministras sakė, kad situacija labai priklauso nuo kiekvienos savivaldybės, nuo maistą ruošiančių asmenų pastangų. Jam pačiam teko lankytis daugelyje savivaldybių ir tikrai įsitikinti, kad už maždaug 1,50 mokiniai pavalgo sveikus pietus. Minėta, kad pastaraisiais metais ypač išaugo vaikų turinčių viršsvorį bei sergančių įvairiomis lėtinėmis ligomis, cukriniu diabetu skaičius, todėl tokie pakeitimai buvo būtini. Sveikatos apsaugos ministerija yra pasirašiusi sutartis su daugiau nei 20 įvairių maisto gamyba užsiimančių įmonių, kurios įsipareigojo mažinti cukraus kiekį produktuose: gėrimuose, padažuose, kepiniuose, netgi duonoje. Jis mažinamas palaipsniui, siekiant kad žmonės nepajustų skonio skirtumo.

Susitikime kalbėta apie vaistų kainas. Farmacijos rinką stebinčių ekspertų tyrimų duomenimis, mažėja ne tik pacientų priemokos už receptus, bet ir pacientų išleidžiamos lėšos už vaistus, kuriuos jie įsigyja savo lėšomis. Per metus tai sudaro apie 18 mln. eurų. 2018 metais pacientai įsigijo 0,7 mln. pakuočių mažiau ir sumokėjo 9,61 mln. eurų mažiau, kurie buvo kainyne, bet įsigyti kaip nekompensuojami.

Pakeitimai leido dar 53 naujus vaistus įtraukti į kompensuojamųjų sąrašą. Kai kurie jų labai brangūs, gydantys itin retas ligas. Minėta, kad jau parengtas teisės aktas, kuris nuo 2020 metų leis mažas pajamas gaunantiems pacientams įsigyti kompensuojamus vaistus be priemokų. Anksčiau galiojusi regresinė procentinė antkainių sistema netiesiogiai skatino vaistininkus parduoti brangesnį vaistą, nes kuo brangesnis vaistas buvo parduodamas, tuo didesnis buvo vaistinės antkainis. Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys, nuolat peržiūri ir tobulina vaistų kainodaros bei kompensavimo sistemas, nes farmacijos rinka nuolat kinta, todėl siekiant išjudinti konkurenciją, mažinti kainas ir užtikrinti vaistų prieinamumą gyventojams, pasitelkiamos vis naujos priemonės. Tokia tvarka, kai vaistams nustatomi stabilūs antkainiai, nepriklausantys nuo jų kainos ir leidžiantys užtikrinti, jog vaistinės objektyviai ir nešališkai pardavinės vaistus pacientams, galioja Švedijoje, Danijoje, Belgijoje, Islandijoje, Nyderlanduose ir kitose ES šalyse. Ministras kvietė pranešti apie vaistus, kurie sukelia itin neigiamą pašalinį poveikį, nes tokių vaistų apskritai neturėtų būti.

Aptarta elektroninė sistema esveikata.lt, kurioje kiekvienas pacientas gali rasti visą savo asmeninę medicininę informaciją. Ši sistema sparčiai populiarėja. Dabar ja naudojantis išrašoma 85 proc. visų receptų. Kalbėta ir apie medikų (gydytojų, slaugytojų) atlyginimus, kurie, pasak ministro, augo labiausiai iš visų sričių – 28-29 proc. Ypač padidėjo visuomenės sveikatos specialistų atlyginimai. Prastesnė situacija yra su slaugytojų padėjėjų atlyginimais, kurie priklauso nuo konkrečios įstaigos galimybių.

Kaip vieną didžiausių blogybių ir mūsų šalies gėdą ministras įvardijo korupciją, su kuria kovojama, bet vis dar ne itin sėkmingai. Buvo pateikti pavyzdžiai apie kelių Lietuvos ligoninių vadovų aplaidumą, lėšų švaistymą, grobstymą ir teismus, kuriuose sveikatos apsaugos ministerija turi įrodinėti, kad tie vadovai teisėtai atleisti iš pareigų. Ministras apeliavo į kiekvieno žmogaus sąmoningumą, sąžiningą elgesį, mokesčių mokėjimą, nes tik tai gali padėti valstybei gauti daugiau lėšų ir jas tinkamai perskirstyti. „Šiandien kai kuriose įstaigose randame daug neūkiškumo ir tai liūdina.“,– sakė ministras.

Paklaustas apie tai, kaip planuojamas įstaigų optimizavimas ir kokią Ignalinos rajono ligoninę ministras mato ateityje, A. Veryga sakė, kad ministerija tikrai nesiekia ligoninių uždarymo. Jos tikslas – išlaikyti kokybiškas paslaugas. Kai kurios paslaugos, kaip minėta, negali būti profesionalios, jei neatliekamos kasdien. Duoti garantijų ar pažadų, kaip bus ateityje, ministras nesiryžo, nes, pasak jo, įstatymu dar nepatvirtintos regioninės tarybos, kurios ir priims sprendimus dėl gydymo įstaigų optimizavimo regione. Ministro teigimu, svarbu susitvarkyti taip, kad ligoninėse būtų teikiamos geros kokybės paslaugos ir ligoninės galėtų užsidirbti.

Pastebėta, kad Lietuvoje yra tokių ligoninių, kurios gali užsidaryti ne dėl lėšų stygiaus, o paprasčiausiai vienam ar dviem gydytojams išėjus į pensiją. Jeigu jų niekas nepakeis, ligoninė tiesiog negaus licencijos tolimesnei veiklai. Todėl, pasak ministro, reikia skubėti. Jis siūlo regionų savivaldybių merams ir ligoninių vadovams tiesiog sėsti prie stalo ir tartis dėl įstaigų susijungimo galimybių. Tuomet galima paskirstyti medikus, susitarti dėl skyrių išlaikymo. Gerų pavyzdžių jau yra. Kuršėnai prisijungė prie Šiaulių, Palanga – prie Klaipėdos.

Meras Henrikas Šiaudinis pasakojo, kad tokių susitikimų ir susėdimų jau būta, tačiau kol kas sutarimo nerasta, nes visos mažesnės apskrities ligoninės turi panašias paslaugas, o Utenos ligoninė, joms prisijungus, pati nukentėtų, todėl jai tas nėra naudinga. Mero teigimu, saviveiklos šioje srityje negali būti. Susitikimo pabaigoje meras valdžios atstovų prašė rimtai pagalvoti apie Ignaliną, nes dabar kaip tik kuriamas evakuacijos planas dėl Astravo atominės elektrinės, o Ignalina ir jos ligoninė numatoma kaip viena iš vietovių, kur būtų evakuojami žmonės iš Vilniaus.

Gyventojai ir Seimo narys Juozas Olekas ministrui uždavė keletą klausimų dėl kompensuojamų vaistų, medicinos paslaugų, medikų atlyginimų, Ignalinos ligoninės ir kt. Ministras A. Veryga labai išsamiai ir aiškiai kiekvienam atsakė, argumentavo, nevengė ir pajuokauti.