Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
„Sveikuoliai pasiryžę gyventi iki 100 metų! Jei pats nesirūpinsi savo sveikata, kas už tave pasirūpins?“ – klausia senjorė Genutė Agota Kairienė. (A. Rutkausko nuotr.)
Elena MonkutėŠaltinis: Etaplius.LT
1. Užsidirbti sveikatą
„Aš anksti pradėjau rūpintis sveikata, – sako Genutė. – Mano sūnui buvo penkeri ir galvojau, kad jo neužauginsiu, – reikia savo sveikata rūpintis.“ Tuo metu moteris rimtų sveikatos problemų neturėjo, tiesiog, kaip pati sako, buvo nevalgi, išbalusi, pažeidžiama, dirbdama mokytoja, patirdavo daug streso.
Senjorė pasakoja, kad mama ją išmokė, jog reikia maitintis ir gyventi sveikai, kad būtų sveiki ir kūnas, ir siela. „Sveikatą kaip duoną reikia užsidirbti, aš investuoju labai daug į sveikatą, – tvirtina šiaulietė. – Sveikuoliai pasiryžę gyventi iki 100 metų! Jei pats nesirūpinsi savo sveikata, kas už tave pasirūpins?“
Kad nereikėtų sudėtingų medicininių procedūrų, sunkaus gydymo, moteris kartais valo savo organizmą – žarnyną, inkstus, kepenis, sąnarius, kraujagysles. Jos teigimu, homeopatinė medicina – daug naudingesnė už tradicinę. „Ateityje bus tik homeopatija – jokios chemijos“, – įsitikinusi sveikuolė.
2. Nusiteikti, kad nori būti sveikas
Genutės teigimu, vienas svarbiausių dalykų yra psichologinis nusiteikimas. „Dievas jums davė unikalų organizmą, – sako ji. – Blogai darote, kad taip pasitikite savimi, – reikia pasitikėti Dievu, kad jus sukūrė tokį unikalų ir davė galimybę būti sveikam.“
Pasak moters, pirmiausia reikia nusiteikti, kad nenori būti luošas, neįgalus, o nori būti sveikas Dievo kūrinys. Tiesa, ji pastebi, kad viskam reikia laiko – ar tai būtų judėjimas, ar mityba, ar kiti sveiki įpročiai.
„Svarbiausia būti linksmam, 20 kartų per dieną juoktis, turėti gyvenimo džiaugsmo, kad tu esi laimingas“, – šypsosi senjorė.
3. Stiprinti savo unikalų kūną grūdinantis
Genutė pasakoja, kad grūdinimasis – labai svarbus jos gyvenime. Anksčiau su „ruoniais“ šokdavusi į ledinę jūrą, o po pirties mėgdavusi apsipilti šaltu vandeniu moteris jam lieka ištikima – tik savo vonioje. „Vieną kartą prie jūros nebuvo galima prieiti, vasario mėnuo, šventė. Ir ką jūs manote – išlėkėme ir po sniegą voliojomės!“ – prisimena senjorė.
Ji pasakoja, kad, įlipus į šaltą vandenį, kūno temperatūra pakyla iki 41 laipsnio – kaip labai sergant. „Tai kaip tu persišaldysi? Man karšta pasidaro!“ – tikina Genutė, pirmą kartą įsidrąsinusi įlįsti į ledinį vandenį „ruonių“ šventėje – kartu su kitais 120 sveikuolių.
Šiaulietė tikina, kad, pirmą kartą lipant į ledinį vandenį, nereikia jau būti užsigrūdinusiam, ir labai skatina pabandyti. „Negalvokite, kad ten maudomės ilgiausiai, – tik streso reikia duoti organizmui. Jeigu daugybė maudosi ir niekas nepersišaldo, tai ar aš išskirtinė? Man irgi Dievas davė tą pačią galimybę stiprinti savo unikalų kūną“, – kalba senjorė.
Išlindus iš ledinio vandens, jos teigimu, reikia pasportuoti ir pačiam nudžiūti, o ne nusišluostyti. „O tada – kaip gera! Atrodo, kad naujai atgimęs. Oda kvėpuoja. Tiesiog palaima –
po pirmo karto nebebijai“, – tikina Genutė.
4. Judėti – kiekvieną dieną
Senjorė į stadioną kasdien vaikšto jau beveik 40 metų, taip pat mankštinasi namuose. „Atrodo, bent sekmadieniais galėčiau pailsėti, bet man jau yra reikmė. Šiandien pasinervinau, nekaip jaučiausi, bet ten pavaikščiojau, dešimt dainų sudainavau ir iškart geriau“, – šypsosi moteris ir išsitraukia užrašų knygelę, kurioje – 500 dainų, kurias ji moka.
„Ar šilta, ar šalta – tai tau nesvarbu, / Iš ryto, vėlai vakare nebaugu. / Ar šaltis, ar speigas, tu pilnas jėgų, / Nes grūdinies bėgdams tėvynės taku. / Į darbą, iš darbo – visad ristele / Ir visad darai, kad lydėtų tave / Jaunimas ir grožis, ir džiaugsmas kartu. / Tu pavyzdį rodai dėl savo vaikų“, – iš širdies deklamuoja Genutė.
Ypač Genutė dėkinga už ilgai lauktą sūnų, kuris, kaip pati sako, atstoja keturis vaikus. (G. A. Kairienės asmeninio archyvo nuotr.)
5. Derinti maisto produktus
90-metė stengiasi vadovautis diferencijuotos mitybos principais: maisto produktai skirstomi į tris – baltymų, gyvųjų ir augalinių, angliavandenių – grupes, o tuo pačiu metu negalima vartoti maisto iš baltymų (kiaušiniai, mėsa, žuvis, ankštiniai, riešutai ir t. t.) bei angliavandenių (duona, miltai, kruopos, bulvės, cukrus) grupių. „Valgykite taip, maistas turi visus mikroelementus – jokių papildų nereiks“, – įsitikinusi senjorė.
Tačiau ji pripažįsta, kad nors mityba jai labai svarbi, šiems principams kartais nusižengia. „Aš visada perku gryną ruginę duoną, ryte prie kavos valgau sumuštinį ir užsidedu lašišos, užsitepu sviesto. Visą gyvenimą taip valgėme ir niekas mūsų nesmerkė“, – kalba Genutė.
Dabar ji maitinasi paprastai, bet ne prastai: ryte atsigeria šarminio vandens, tada suvalgo uogų, vaisių arba atsigeria sulčių. 11.30 val. – pusryčiai: „Galvoju, reikia valgyti tai, ką mes vaikystėje valgėme. Išsiviriau manų košės, įsidėjau sviesto. Ir taip skanu!“ Pietūs ir vakarienė senjorės namuose – kartu, o šiuo metu, rudens pradžioje, moteris renkasi grybus, nors labai mėgsta ir žuvį.
6. Mokytis visą gyvenimą
Buvusi pradinių klasių, tikybos mokytoja, logopedė Genutė iki šiol lavina savo protą ir atmintį. Trečiojo amžiaus universiteto Dvasinio tobulėjimo fakultete ne tik mokosi pati, bet ir planuoja kitus senjorus supažindinti su diferencijuotos mitybos pagrindais.
„Visą gyvenimą audringai gyvenusi, kitus mokiusi, 30 metų sveikuoliui klubui „Pasveik pats“ vadovavusi, profsąjungose, visur dirbusi, nebeturiu veiklos, – prisipažįsta šiaulietė. – Kai tik atsidarė TAU, net neabejojau: aš vėl visiems reikalinga, studijuoju, susitinku su draugais, vykstu į ekskursijas... Man reikia veiklos!“
Genutė TAU studijuoja nuo pat įsteigimo – 1999 metų, o vasaros pradžioje jai buvo įteiktas ir neriboto galiojimo VIP studento pažymėjimas, leidžiantis senjorei lankyti užsiėmimus ir tobulėti nemokamai.
7. Tikėti ir pasitikėti Dievu
„Su mamytės kūnu ir krauju, ir pienu aš atsinešiau tikėjimą“, – sako Genutė ir priduria, kad tikėjimo taip paprastai negausi – tik iš aukščiau. Gilus tikėjimas Kūrėju ir Jo priesakų, 10 Dievo ir 5 Bažnyčios įsakymų, vykdymas senjorę veda pirmyn kasdien.
Dabar šiaulietė kasdienėje maldoje tikina daugiau dėkojanti nei prašanti: „Dabar jau prašyti nieko nebegaliu. Dievas žino, ko man reikia. Daugiausia dėkoju, nes kur aš ėjau, ką dariau, ką man Dievas davė, visur sekėsi.“
Ypač senjorė dėkinga už sūnų, kuris, kaip pati sako, atstoja keturis vaikus. Ilgai neišsirinkusi vyro ir neištekėjusi, moteris ėmė Dievo klausti, kodėl jai neatsiunčia mylimojo. Sulaukusi jo, ėmė melsti vaikelio – ir jos noras išsipildė.
„Tik su Dievu. Pastatėme kryžių Kryžių kalne. Pažadėjau Švč. Mergelei Marijai aplankyti visas jos pasirodymo vietas pasaulyje. Ir aplankiau“, – šypsosi šiaulietė.
Dabar beveik 50-metis sūnus su šeima – didžiausias sveikuolės džiaugsmas. „Jis labai geras. Su didele meile ruošia mums Velykas, Kalėdas. Ir namelį pasistatė motinoms karšinti, – sako moteris, rodydama nuotrauką. – Bet kol esu sveika, man namie labai gerai, noriu savo bute gyventi.“