PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2022 m. Gegužės 17 d. 11:37

Švedijos užsienio reikalų ministrė pasirašė šalies stojimo į NATO paraišką

Pasaulis

Pixabay.com nuotr.

Reporteris AustėjaŠaltinis: Etaplius.lt


216947

Švedijos užsienio reikalų ministrė Ann Linde (An Lindė) antradienį pasirašė šalies stojimo į NATO paraišką per televizijos tiesiogiai transliuotą ceremoniją, pranešė suomių visuomeninis transliuotojas „Yle“.

„Tai didelis, svarbus įvykis. Šį sprendimą priėmėme, nes manome, kad jis yra geriausias Švedijai“, – A. Linde žodžius citavo švedų visuomeninis transliuotojas SVT.

„Ką tik pasirašiau Švedijos vyriausybės istorinį ketinimų laišką NATO generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui. Mūsų NATO paraiška dabar oficialiai pasirašyta“, – sakoma per „Twitter“ paskelbtoje A. Linde žinutėje.

Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Andersson (Magdalena Anderson) pirmadienį paskelbė, kad Švedija narystės NATO sieks kartu su kaimynine Suomija.

„Vyriausybė nusprendė informuoti NATO, kad Švedija nori tapti Aljanso nare. Švedijos ambasadorius prie NATO netrukus informuos NATO“, – žurnalistams sakė M. Andersson.

„Mes paliekame vieną epochą ir pradedame kitą“, – pridūrė ji.

A. Linde antradienį patvirtino, kad paraiška dėl stojimo į NATO bus pateikta kartu su analogišką sprendimą priėmusia Suomija.

Suomijos parlamente antradienį tebevyksta debatai dėl vyriausybės ir prezidento Sauli Niinisto (Saulio Nynistės) siūlymo pritarti sprendimui dėl šalies stojimo į Vakarų šalių gynybos aljansą. Kaip pranešė „Yle“, balsavimas dėl šio sprendimo patvirtinimo tikriausiai įvyks antradienio popietę. Beveik neabejojama, kas suomių įstatymų leidėjai siūlymui pritars, o prezidentas, šiuo metu viešintis Stokholme jį patvirtins nuotoliniu būdu.

Per iškilmingą ceremoniją Stokholme Suomijos ir Švedijos vadovai patvirtino, kad abi šalys kartu teiks paraiškas stojimui į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją.

Šis žingsnis, paskelbtas Švedijos karaliaus Carlo XVI Gustafo (Karlo XVI Gustavo) ir S. Niinisto, žymi istorinį atotrūkį nuo abiejų Šiaurės šalių ilgametės karinio neutraliteto politikos, padidėjus Rusijos agresijos grėsmei po Maskvos karinės invazijos į Ukrainą.

 

BNS