Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Švedijos gynybos ministras Palas Jonsonas / Scanpix
Karolis BrogaŠaltinis: ELTA
„Turime trajektoriją, kylančią iki 3,5 proc. vien karinėms išlaidoms, ir dar 1,5 proc. su kariuomene susijusioms gynybos išlaidoms. Tai iš viso 5 procentai. Mes esame pasiruošę prisiimti atsakomybę“, – Švedijos gynybos ministras Palas Jonsonas sakė naujienų agentūrai „Bloomberg“.
P. Jonsonas apie gynybos finansavimą komentavo dalyvaudamas Singapūro saugumo konferencijoje „Shangri-la Dialogue“. Jis nusiteikęs optimistiškai dėl Europoje besikeičiančio požiūrio šiuo klausimu.
„Niekada nebuvau matęs tokio skubos jausmo Europoje, kokį matau šiuo metu“, – sakė ministras.
Artėjančiame NATO viršūnių susitikime bus siekiama pritarti naujam gynybos finansavimo rodikliui, kuris atitiktų JAV prezidento Donaldo Trumpo reikalavimus, nors anksčiau jie atrodė nerealūs. Tik 23 iš 32 NATO narių pasiekė dabartinį 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybos finansavimo rodiklį, teigiama balandį pasirodžiusioje kasmetinėje Aljanso ataskaitoje. Tačiau tikimasi, kad vasarą visos narės pasieks šį rodiklį.
Šiuo metu Švedijos vyriausybė planuoja gynybai skirti 3,5 proc. šalies BVP iki 2030 m.
Anot Švedijos gynybos ministro, po to, kai bus pasiektas taikos susitarimas su Ukraina, Rusija sieks greitai atstatyti savo pajėgas ir permesti jas arčiau Europos valstybių sienų, didindama grėsmę Baltijos ir Šiaurės šalims.
Danijos žvalgyba anksčiau šiais metais paskelbė, kad Rusija per penkerius metus gali pasirengti didelio masto puolimui prieš Europą, jeigu JAV neįsikištų.
P. Jonsonas teigia, kad Švedijos žvalgybos vertinimai panašūs, o Rusija didina karinės pramonės pajėgumus ir išmoksta pamokas Ukrainoje, įskaitant elektroninės kovos priemonių ir ilgojo nuotolio pajėgumų vystymą.