Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Skaistė GrigutytėŠaltinis: Etaplius.lt
Sukūrė unikalų instrumentą
Iki šiol Europoje nebuvo vieningos arklinių šeimos gyvūnų (žirgų, arklių, ponių, asilų), dalyvaujančių asistuojamose veiklose, paruošimo ir vertinimo sistemos. Tačiau po trejus metus trukusio tarptautinio projekto, 24 specialistai iš 6 skirtingų šalių parengė standartizuotą šių gyvūnų paruošimo ir vertinimo sistemos instrumentą, kuris padės užtikrinti patikimą ir vienodą požiūrį, parenkant ir paruošiant gyvūną kokybiškoms paslaugoms teikti. Šis instrumentas yra viešai prieinamas ir juo naudotis gali visi specialistai.
ERASMUS+ projektas 2020-1-CZ01-KA204-078277 „Neformalūs specialistų, ruošiančių žirgus asistuojamai terapijai, mokymai 2020–2023“ prasidėjo 2020-ųjų rugsėjo pirmąją ir truko trejus metus, iki 2023-iųjų rugpjūčio 31-osios. Juose dalyvavo specialistai iš Čekijos, Turkijos, Portugalijos, Ispanijos, Lietuvos ir Suomijos. Lietuvos neįgaliųjų jojimo asociacijos atstovė ir projekto koordinatorė Lietuvoje Lina Šarkienė pasakoja, kad poreikis kurti tokią metodiką kilo, siekiant užtikrinti hipoterapijos paslaugų kokybę, atsižvelgiant ir į gyvūnų gerovę.
„Arklinių šeimos gyvūnai yra įvairiais būdais treniruojami ir ruošiami asistuojamosioms veikloms, dėl to kartais kyla su gyvūnų gerove susijusių problemų ir ne visuomet užtikrinamas kokybiškas veiklų vykdymas. Europos Sąjungoje svarbu turėti daugiau specialistų, kurie atliktų specialų arklinių šeimos gyvūnų treniravimą ir paruošimą veikloms“, – įsitikinusi L. Šarkienė.
Yra tam tikri kertiniai kriterijai, kuriais remiantis atrenkami terapiniai žirgai. Svarbiausios gyvūno savybės yra stabili psichika, geranoriškumas, kantrybė ir drąsa, kad užsiėmimų metu žirgas išliktų ramus, nepasibaidytų sureagavęs į aplinkos veiksnius, įvairius objektus ar garsus. Būtent todėl tam netinka itin jauni gyvūnai, žirgo charakteris turi būti susiformavęs, be jaunatviško „karštakošiškumo“. Iš fizinių kriterijų yra svarbus taisyklingas žirgo eksterjeras ir taisyklingas žingsnis, kad užsiėmimų metu paciento kūnas taip pat dirbtų taisyklingai. Tačiau projekto metu sukurtas instrumentas gerokai išsamiau apibrėžia terapiniam žirgui būtinas ypatybes ir, svarbiausia, padeda tinkamai jį paruošti šiam darbui.
Neįkainojama skirtingų šalių patirtis
Projekto partneriai dalyvavo nuotoliniuose susitikimuose ir pagal suplanuotą trejų metų grafiką vyko į partnerių šalis, kur buvo pristatyti naudojami skirtingi treniravimo instrumentai. Hipoterapijos specialistė Jurgita Rutkienė pasakoja, kad nors pagrindinis tikslas buvo sukurti terapinio žirgo vertinimo ir paruošimo sistemą, kiekviena šalis suteikė neįkainojamos patirties, kuri itin praverčia kasdienėje veikloje dirbant su pacientais.
„Lankantis Ispanijoje didžiulį įspūdį paliko tai, kad ispanai viską mums bandė parodyti žirgo akimis, iš gyvūno perspektyvos. Tai padėjo geriau suprasti paties gyvūno emocijas. Portugalai turi labai gilias tradicijas, dirbant su specialiųjų poreikių turinčiais asmenimis, ruošiant juos paralimpinėms varžyboms. Turkai perdavė daug patirties iš mokslinės pusės: kaip atliekami žirgo elgsenos tyrimai, vertinama savijauta. Suomiai turi labai stiprią hipoterapijos mokyklą, ten buvo kalbama apie tai, kaip reikia vertinti žirgo žingsnį, kokį inventorių naudoti, kaip treniruoti žirgą nesėdint ant jo. Čekai suteikė daug žinių, koks yra darbas su žirgu laisvėje, kaip treniruoti žirgą, kad jis būtų stabilios psichikos ir geranoriškas“, – apie iš skirtingų šalių perimtą patirtį pasakoja J. Rutkienė.
Lietuviai taip pat turėjo kuo pasidalinti su užsienio kolegomis. Pasak J. Rutkienės, Lietuvoje daug dirbama su suaugusiais pacientais, kurie turi fizinę negalią, kai tuo tarpu kiti projekto partneriai daugiausiai dirba su vaikais.
„Mūsų pacientai būna po įvairių galvos traumų, sergantys išsėtine skleroze, patyrę insultą. Suaugusio žmogaus užsodinimas, laikymas ant žirgo turi savo specifiką. Tokio žmogaus negalima kaip vaikučio, norint aktyvuoti tam tikras raumenų grupes, sodinti ant žirgo šonu ar veidu atgal. Suaugęs žmogus tokiu atveju žirgui bus per didelis ir bus sunku užtikrinti užsiėmimo saugumą. Todėl mes keliame pacientus keltuvu, daugiau naudojame kineziterapinius pratimus, o ne pozicijas sėdint ant žirgo. Šia savo patirtimi dalinomės su partneriais, taip pat pristatėme kito projekto metu atliktą mokslinį tyrimą, kuriame vertinome žirgų streso lygį hipoterapijos metu. Išnaudojome ir nepaprastai gražią mūsų gamtą, užsiėmimai vyko ne tik manieže, jojome į laukus, tai taip pat paliko didelį įspūdį mūsų draugams“, – sako hipoterapijos specialistė.
Įvairiapusė nauda žmogaus sveikatai
Hipoterapijos naudą ir veiksmingumą patvirtina įvairūs moksliniai tyrimai. Žirgas – ypatingas terapinis gyvūnas, kuris padeda gerinti ne tik emocinę paciento savijautą, bet ir sveikti fiziškai. Įvairius neurologinius pažeidimus patyrusiems žmonėms būna sunku pajausti, kaip jų kūnas jaučiasi ėjimo metu. Sėdint ant žirgo, dėl ritmiško ir reguliaraus šio gyvūno judėjimo ir supančios aplinkos veiksnių, gerinamos žmogaus sensorinės, neuropsichomotorinės ir kognityvinės funkcijos.
Pasak J. Rutkienės, sėdint ant žirgo žmogaus organizmas jaučiasi taip pat, kaip stovint ir einant: dirba dubuo, pečiai, liemuo. Taip formuojamas taisyklingas judėjimo modelis, gerinama pusiausvyra, koordinacija, aktyvinamos ir stiprinamos pažeistos raumenų grupės. Pats jojimas yra labai atpalaiduojantis ir raminantis užsiėmimas, todėl pacientas terapijos metu nepervargsta, nes jaučiasi lyg pramogautų, o ne dirbtų. Tai itin svarbu mažiesiems ligoniukams, kuriems įprasti kineziterapiniai užsiėmimai gali kelti nuovargį ir baimę.
Žinoma, pacientams itin svarbi ir emocinė hipoterapijos nauda. Kadangi terapiniai žirgai yra švelnaus temperamento, kantrūs ir draugiški, bendravimas su gyvūnu padeda atsipalaiduoti, nusišypsoti ir pasikrauti teigiamų emocijų. Juk vien glostant švelnią it aksomas žirgo nosį veide savaime atsiranda šypsena.
Žirgai kuria stebuklus
Žirgai kartais padeda sukurti tikrus stebuklus neįgalaus žmogaus gyvenime. J. Rutkienė, kone kasdien dirbdama su pacientais, sako, kad kiekvieno jų net ir mažas progresas visuomet džiugina, tačiau yra tokių istorijų, kurios itin paliečia širdį.
„Mes ruošėmės specialiajai olimpiadai ir vienas mano berniukas, turintis Cerebrinį paralyžių, visada prašydavo mamos pagalbos, o per treniruotes nuolat kartodavo, kad bijo. Tuomet aš pradėjau jam sakyti, kad vietoje „Aš bijau“ jis kartotų „Aš galiu“. Nuolat primindavau, kad jį saugau, kad jam nėra ko bijoti. Berniukas pradėjo sau tai kartoti.
Varžybų dieną jam tikrai buvo baisu: nauja aplinka, daug žmonių, reikia įveikti varžybinį maršrutą. Visą laiką buvau šalia, vis priminiau, kad jis saugus. Ir štai tas mažas žmogutis joja toks susijaudinęs, kad nejučia garsiai ima kartoti „Aš galiu, aš galiu“. Arenoje absoliuti tyla, žiūrovai susikaupę ir toje tyloje skamba mažo berniuko „Aš galiu“. Jis sėkmingai prajojo maršrutą ir pakvietus ant apdovanojimų pakylos senelis bėgo jam padėti eiti per smėlį, nes vaikui tikrai sunku judėti tokia danga ir anksčiau jis nepaeidavo. Ir tada tas berniukas seneliui sako: „Seneli, aš galiu“ ir pats nueina į apdovanojimų vietą. Tą akimirką stovėjau, žiūrėjau, šypsojausi ir dar kartą supratau, kodėl taip myliu savo darbą“, – jautrią istoriją prisimena specialistė.
Reklama