Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
„Youtube“ stop kadras, Zarasų rajono savivaldybės nuotr.
EtapliusŠaltinis: Zarasų rajono savivaldybė
Atvykusi ekspertų grupė detaliai įvertino ąžuolo būklę ir nusprendė šiuo metu netaikyti jokių aktyvių medžio būklės gerinimo priemonių. Specialistai rekomendavo:
Kelio atkarpą, einančią pro medį, užpilti žvyru ar kitu tinkamu mišiniu, siekiant padidinti kelio dangos aukštį ir taip sumažinti žalą, daromą ąžuolo paviršinėms šaknims.
Pašalinti menkaverčius krūmus ir želdinius, augančius šalia ąžuolo, kad medžiui būtų užtikrinta daugiau šviesos, erdvės bei galimybė geriau įsisavinti maistingąsias medžiagas.
Ekspertų grupės atstovas pasidalijo kolegos iš Čekijos, dr. Jaroslav Kolařík, sukurtu trumpu vaizdo įrašu apie Ditkūnų ąžuolą. Kviečiama visus gyventojus skirti keletą minučių šiam įrašui ir artimiau susipažinti su šiuo unikaliu gamtos paveldo objektu.
Taip pat dalinamės tekstu, išverstu į lietuvių kalbą „Devintoje dokumentinio serialo „Medžiai pasakoja“ serijoje keliaujame į šiaurės rytų Europą, į Lietuvą – ežerų, senųjų miškų ir gilios pagarbos gamtai šalį. Mūsų kelionės tikslas – Panevėžio regionas, kur Ditkūnų kaimo pakraštyje stūkso Ditkūnų ąžuolas – vienas įspūdingiausių ir svarbiausių ąžuolų šalyje.
Šis medis vertingas ne tik biologiniu požiūriu – jis giliai įsišaknijęs vietos folklore. Apie Ditkūnų ąžuolą pasakojama istorijų, susijusių su pagoniškomis apeigomis, kaimo žmonių susibūrimais ir paslaptingais regėjimais. Pasak padavimo, šis ąžuolas buvo vieta, kur per raganų naktis rinkdavosi žyniai – pagonių žyniai ir gydytojai – siekdami susijungti su gamtos jėgomis.
Nepaisant atviro augavietės kraštovaizdžio, kuris jį palieka vėjų ir žaibų valiai, ąžuolas išlieka tvirtas. Nors praeityje ne kartą nukentėjo nuo audrų, o jo šakos ir žievė buvo pažeistos, medis išlieka gyvybingas. Lietuvos arboristai reguliariai jį prižiūri, tvarko dreves ir stiprina lajos stabilumą.
Ditkūnų ąžuolas oficialiai paskelbtas gamtos paminklu. Jis stovi kaip istorinio tęstinumo ir dvasinės stiprybės simbolis Lietuvos kraštovaizdyje – gyvas paminklas laikams, kai į medžius žmonės kreipdavosi ne tik ieškodami pavėsio, bet ir išminties.“