Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Zenonas RipinskisŠaltinis: Etaplius.lt
Kas ketverius metus vykstančiame Europos aerobiologų simpoziume šiemet dalyvavo net 31 šalies atstovai – per 200 tyrėjų iš viso pasaulio. Mūsų šalies aerobiologams šiame septintą kartą organizuojamame renginyje buvo skirtas išskirtinis dėmesys – doc. dr. Lauros Šukienės skaitytas pranešimas pelnė aukščiausią simpoziumo įvertinimą, taip pat ji išrinkta ir į Europos Aerobiologų draugijos komitetą.
sauliene2.jpg
Pasak Europos aerobiologų draugijos prezidentės ir vienos iš renginio organizatorių prof. dr. Ingridos Šaulienės, tai rodo, kad mūsų komandos pasiekimai yra aukštai vertinami tarptautinėje bendruomenėje, o gautas pasitikėjimas yra svarbus variklis vystant mokslinius tyrimus, o ypač buriant mokslininkų komandą.
Renginys, kuriame svarbiausia – žinios
Didžioji dalis su aerobiologija susijusių tyrėjų koncentruojasi Europoje. Šiame simpoziume dalyvavusių tyrėjų skaičius, I. Šaulienės teigimu, yra didelis, mat aerobiologijos kryptis yra gana specifiška ir bendruomenė yra nedidelė.
„Tyrėjai puikiai vienas kitą žino, todėl bendradarbiavimas yra ypač glaudus, o kas keturis metus vykstantis simpoziumas tampa viena kryptimi žiūrinčių bendraminčių susirinkimas. Čia išnyksta titulai ir atstumas yra matuojamas noru ar poreikiu sužinoti“, – pasakoja I. Šaulienė.
Savaitės trukmės konferencija buvo tikras iššūkis visiems, mat reikėjo atlikti daug veiklų ir, žinoma, spėti pasisemti patirties iš kolegų pristatomų rezultatų. I. Šaulienė be visų organizacinių reikalų simpoziumo metu skaitė kviestinę paskaitą, o kartu su L. Šukiene vadovavo atskiroms simpoziumo sesijoms. Darbo buvo nemažai, tad renginyje dalyvavo kone visa Aplinkos tyrimų grupė: vieni tiesiogiai, kiti prisidėjo rengdami pranešimus ar analizuodami tyrimų rezultatus.
„Ilona Kerienė pristatė patalpų oro tyrimus ir susilaukė aktyvių diskusijų dėl gautų rezultatų. Dabartiniu metu aktyviai vystome šiuos tyrimus. Su Vilniaus universiteto profesoriaus A. Valiulio grupe vykdome mokymosi patalpų oro kokybės tyrimą. Mūsų darbai skirti bioaerozolio, daugiausiai žiedadulkių ir mikroskopinių grybų sporų, sklaidai pradinio ugdymo klasėse. Tyrimas ilgalaikis, bet jau dabar matome, kad bus įdomių rezultatų. Apie juos pasakosime 2024 m. vyksiančiame simpoziume“, – suintriguoja I. Šaulienė.
Kaip pasakoja profesorė, mokslinis simpoziumo kontekstas patvirtino žinojimą apie tai, kokios yra pagrindinės tyrimų tematikos. Jos teigimu, aerobiologijai būdingas tarpdiscipliniškumas ir tarptautiškumas vis stiprėja, tad atrodo, kad tuoj bus neįmanoma atlikti tyrimo vienos šalies, ypač Europoje, kur šalys santykinai nedidelės, kontekste. Ir nors lūžio elementų renginyje nebuvo, bet pasitvirtino tendencija, kad biologijos žinios, ypač fundamentinės, turi būti atnaujintos.
„Kol kas pagrindinė priežastis – mokslo finansavimas: tyrimų rezultatai pageidautini tokie, kad kurtų pagrindą greitam technologijų atsiradimui, bet verslo subjektai skundžiasi, kad technologijų pažangai trūksta labai gilių, fundamentinių žinių. Pavyzdžiui, kodėl skirtingos formos beržų ir alksnių žiedadulkes įprastu mikroskopu žmogaus akis atskiria, o automatiniai detektoriai skirtumų nemato? Bet mašinos/įrenginiai lengvai atskiria beržų žiedadulkes nuo tuopų. Kas yra tas kritinis indikatorius, įgalinantis automatizuotai vertinti biologinę įvairovę? Čia reikia molekulinių tyrimo metodų, kurie yra imlūs laikui, reikalauja brangių medžiagų, o rezultatas – viena maža žinutė apie kokią nors specifinę molekulę“, – apie vykdomus tyrėjų darbus aiškina I. Šaulienė.
Simpoziume – aukščiausias mūsų šalies mokslininkų darbo įvertinimas
Šiemet Europos aerobiologų simpoziumo metu buvo įteikti du apdovanojimai už geriausius pranešimus, abu jie už fundamentinius, klasikinius darbus. Vienas iš apdovanojimų atiteko už mokslinį tyrimą, atliktą Šiaulių universitete. Jis įteiktas doc. dr. Laurai Šukienei. Šis tyrimas atskleidė kai kurias žiedadulkių fluorescencijos ypatybes, svarbias automatiniu režimu dirbantiems detektoriams.
„Rezultatai nebus tiesiogiai perkelti į prietaisus, bet yra pagerintos prielaidos žiedadulkių atpažinimo realiuoju laiku automatizavimui“, – apie L. Šukienės parengtą ir perskaitytą pranešimą, kuris gavo aukščiausią simpoziumo įvertinimą, pasakoja I. Šaulienė.
Pranešimas, kurį L. Šukienė pristatė Europos aerobiologų simpoziume, buvo parengtas kartu su Aplinkos tyrimų grupės mokslininkais. Kaip sako pašnekovė, su prof. dr. Ingrida Šauliene, prof. dr. Gintautu Dauniu, doc. dr. Gediminu Valiuliu ir doc. dr. Alfredu Lankausku atlikto eksperimento rezultatai nustebino ne tik pačius mokslininkus. Jis sulaukė išskirtinio simpoziumo dalyvių dėmesio.
„Pranešimas buvo apie tai, kokį poveikį žiedadulkių fluorescencijai turi ozonas. Doc. dr. Alfredas Lankauskas sukonstravo ozono generatorių, kurio pagalba galėjome žiedadulkes paveikti šiomis dujomis. Tyrėme ar išskirtinai didelės ozono koncentracijos keičia fluorescencijos ypatumus. Pasitelkėme skirtingus prietaisus, fluorescencinį mikroskopą ir realaus laiko automatinį dalelių detektorių, kurie leidžia tirti molekulių sužadintą žiedadulkių fluorescenciją. Bendradarbiavome su Daugpilio universiteto mokslininkais ir tyrėjais, buvo tikrai įdomi patirtis analizuojant žiedadulkių autofluorescenciją. Nemažai laiko praleidome laboratorijoje prie automatinio dalelių detektoriaus ir gavome daug rezultatų, apie kuriuos ilgai diskutavome grupės susitikimuose. Kiekvienas turėjome savo užduotį šiame eksperimente, o Europos aerobiologų simpoziume gautas įvertinimas yra įrodymas, kad mes esame puiki komanda. Šis įvertinimas skatina nesustoti ir ieškoti atradimų, klausti ir ieškoti atsakymų. Labai džiugu, kad mums bendromis pastangomis pavyksta vienas kitą papildyti žiniomis, dirbti komandoje ir pasiekti gerų rezultatų moksle“, – apie apdovanojimą gavusį pranešimą pasakoja L. Šukienė.
Prof. Kazimiero Butkaus fondo dalinės paramos dėka 2018 m. universitetas galėjo įsigyti modernų automatinį dalelių detektorių. Jis yra išskirtinai svarbus tiriant biologinės kilmės daleles ore, tokias, kaip virusai, bakterijos, žiedadulkės ir panašiai. Simpoziumo metu skaitytas pranešimas ir buvo susietas su lazerių technologija paremto įrenginio tobulinimo klausimais.
„Troposferos ozonas yra antrinis oro teršalas ir gali turėti įtakos ore sklandančioms žiedadulkėms. Pranešime pateikėme įrodymus, kaip ozonas paveikia žiedadulkių fluorescenciją ir tuo pačiu, kokią įtaką turi dalelių identifikavimui realiuoju laiku. Svarbiausius rezultatus su įrodymais ir argumentais išdėstėme mokslo publikacijoje“, – apie pranešimo išskirtinumą kalba L. Šukienė.
Lietuvos specialistai itin vertinami Europoje
Europos aerobiologų draugija savo veiklą pradėjo 2008 m. ir dabartiniu metu buria narius iš 28 šalių. Draugija yra aktyvi, joje yra gausus būrys jaunųjų tyrėjų, kurie turi išskirtinių idėjų tiek mokslo tyrimuose, tiek ir draugijos veikloje. Džiugu tai, kad prie šios draugijos prisijungė ir L. Šukienė, kuri buvo išrinkta į Europos Aerobiologų draugijos komitetą.
„Labai svarbu dalyvauti draugijos veiklose, skatinti bendradarbiavimą, vystyti aerobiologijos mokslą, dalintis savo patirtimi, savo pastangomis prisidėti prie draugijos stiprinimo. Puiku būti šios komandos dalimi. Laukia ir daug darbų. Svarstymai ir diskusijos dėl tolimesnių Europos aerobiologų draugijos veiklų, darbas įvairiose grupėse. Aerobiologijos kursų, skirtų laboratorijų darbuotojų, jaunųjų tyrėjų apmokymui, organizavimas. Kursai vyks jau ateinančių metų liepos mėnesį Briuselyje. Taip pat 2023 m. numatyta organizuoti juos Portugalijoje. 2024 m. Europos aerobiologijos simpoziumas vyks Vilniuje, todėl visos mūsų Aplinkos tyrimų grupės laukia nemažai iššūkių, kuriuos reikės įveikti, ir darbų, kuriuos reikės atlikti. Man, kaip mokslininkei, svarbu, kad veiklos, kurios laukia manęs ateityje, bus neišdildomas patyrimas ir galimybė tobulėti“, – džiaugiasi L. Šukienė.
Anot I. Šaulienės, Lietuvos aerobiologai – viena iš priešakinių grupių Europoje. Vis dėlto pozicijų išlaikymui reikalingas finansavimas, kuris leistų išlaikyti aktyvioje mokslinėje pozicijoje visą komandą. Dalyvavimas šiame simpoziume parodė, kad mūsų šalies aerobiologai yra matomi ir vertinami, o Aplinkos tyrimų grupės narių sukurti mokslo produktai leidžia aukščiausiu lygiu viešinti Šiaulių universiteto ir Lietuvos vardą.
„Turime įkvepiančių rezultatų ir ambicingai sieksime išlaikyti kartelę ne žemesniame lygyje“, – teigia I. Šaulienė.
Pašnekovė sako, kad Europos aerobiologų simpoziumas jai yra vienas iš svarbiausių susitikimų, kurių niekuomet nepraleidžia. Mokslininkė tikisi, kad ir 2024 m. organizuojant šį renginį Vilniaus universitete pavyks sukurti palankią diskusinę erdvę, kur tyrėjai galės laisvai dalintis savo mintimis ir pasiekimais.