Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
R. Pasiliauskas
Marija BurbienėŠaltinis: Etaplius.lt
Su Monika Alavočiūte kalbėjomės po Marijampolės kultūros centre vykusio jos darbų parodos „Būkime išskirtinės“ atidarymo. Autorė džiaugėsi gerbėjų dėmesiu ir sakė, kad tai – didelė paskata nesustoti.
„Visada linkau į menus“
Monikos kelias iki didelių darbų, eksponuojamų parodoje, demonstruojamų internetinėje erdvėje, prasidėjo dar pradinėse klasėse nuo pirmos vąšeliu nertos pynutės. Tada tai tebuvo pomėgis, nes pirmiausia tame kelyje buvo pareigos – mokslas Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijoje ir muzikos mokykloje.
– Visus mokslo metus pradainavau. Kultūra visada buvo artima, visada linkau į menus, bet nebuvo postūmio labiau į juos gilintis. Nors mokytoja ir ragino, bet dėl laiko stokos nesimokiau papildomai dailės ir po brandos egzaminų pabūgau rizikuoti ir nesirinkau su menais susijusių studijų dalykų. Įstojau į Vytauto Didžiojo universitetą, įgijau istorijos bakalauro diplomą, po to dar ir politikos mokslus baigiau, tapau valstybės institucijų administravimo magistre, – pasakoja Monika.
Mergina neslepia, kad bestudijuodama vos nutvėrusi laisvą valandėlę vis prisėsdavo su mezginiu, o kai baigusi mokslus įsidarbino Paežerių dvare renginių organizatore, į rankdarbius kibo su dideliu užsidegimu. Mintį nesiblaškyti, o visą savo laiką skirti pomėgiui pamėtėjo draugė fotografė Edita Valinčė. Ir Monika pasinėrė į kūrybą. „Kūriau ne dėvėjimui, bet fotografijoms“, – sako ji.
Meniškos nuotraukos, kuriomis mergina dalijosi socialiniuose tinkluose, sulaukė daugybės pagyrų ir paskatinimų kurti toliau. Taip gimė raštais išmargintas, detalėmis išpuoštas ne vienas nenusakomas drabužis. Keletas tokių, kartu su pirmąja nerta suknele, eksponuojama ir parodoje. Tiesa, akį traukiančius rūbus vargiai kuri moteris ryžtųsi dėvėti... dėl svorio, mat šviesus žieminis rūbas sveria 6 kilogramus!
Mezga tai, kas pačiai patinka
Mezginių raštų ir modelių Monika randa internete, tačiau nerti visą numatytą mezginį iškart nerizikuoja, o pabando pavyzdį, žiūri, kaip su juo derės siūlai.
– Viską dar prieš pradėdama darbą apgalvoju, nėra taip, kad bedirbant gimtų mintis, – sako Monika, tačiau prisipažįsta, kad ne visada rezultatas iš karto būna toks, kokio tikisi. – Kai nepavyksta, ardau, o kartais ir visai iš naujo pradedu visą mezginį, bet niekada nenumetu jo nepadariusi, darau tol, kol pavyksta. Mezgu tai, kas man pačiai patinka, todėl ir dirbu su dideliu malonumu. O įsijautus, minčiai bėgant pirmyn, užbaigtame mezginyje ir pati pastebiu įsipynusius tautiškus fragmentus, nors specialiai to nesiekiau – išeina tiesiog savaime.
Monika sako, kad nėrimas vąšeliu jai visada atrodė gražiau, negu mezgimas virbalais, be to, nertas rūbas būna tankus, jam nereikia pamušalo. Jai patinka sudėtingesni, raštuoti, nėriniuoti darbai, traukia išskirtiniai puošnūs drabužiai. Monikos mezginiai daugiausia vienspalviai, prie jų priderintos megztos papuošimo detalės, siuvinėtų karoliukų spalvos ir atspalviai. Papuošalus taip pat parenka tokius, kurie spalviškai dera prie mezginio. Tam puikiausiai tinka ir mamos surinktos įvairios augalų šakos.
Labiausia Monikai patinka žemiškos spalvos. Svarbiausia, pasak jos, kad būtų akiai gražu – ir siūlas, ir medžiaga. Vilnonius ir medvilninius siūlus, iš kurių daugiausia mezga, ji lig šiol daugiausia pirko „Vernito“ parduotuvėje. Šį pavasarį jau suplanavusi kelionę į Italiją, Milaną, kur vyksta siūlų parodos, iš ten tikisi savo gaminiams parsivežti įvairesnės faktūros siūlų.
– Įvairių spalvų audinių ir siuvimui skirtų priedų didžiulė pasiūla yra ir Vilniuje. Dažniausiai vykstu su vizija, ko norėčiau, bet parduotuvėje pati medžiaga padiktuoja pasirinkimą, – sako Monika, prisipažindama, kad siūti ji nemoka – tai daro profesionali siuvėja Asta Mikalainytė-Grigalevičienė.
Naujos galimybės
Kitos galimybės Monikai atsivėrė gavus Europos Sąjungos paramą ir įsigijus darbui būtinos modernios technikos: kompiuterinę mezgimo mašiną, daugiafunkcinę mezgimo mašiną „overloką“, lyginimo sistemą, lazerines graviravimo-pjovimo stakles papuošalų ir puošybos elementų iš odos gamybai, siuvimo mašiną, vyrišką, moterišką ir vaikišką manekenus ir kt.
– Apie tokią modernią įrangą galvoti pradėjau prieš trejus metus. Neabejoju, kad ją įsigyti būtų padėję ir tėvai, tačiau aš pati nesiryžau užsiimti profesionaliu mezgimu, – prisipažįsta Monika. – Dalyvavimas ES finansuojamame projekte „Naujas startas“ suteikė daugiau drąsos ir tikėjimo savimi. Įkūriau individualią įmonę „Monalos dizainas“, kurioje kol kas dirbu viena.
Dabar svarbiausia perprasti įrangos galimybes, įgyti daugiau praktinių žinių. Daug laiko užtrunka raštų ieškojimas ir siūlų jiems išmegzti rinkimas. Pradėjusi dirbti programinėmis mašinomis mergina sako supratusi, kad nustatyta programa vienaip raštą išmezga iš medvilninių siūlų, kitaip iš vilnonių.
– O kiek dar visokių man lig tol nežinotų naujovių reikia perprasti, – juokiasi jaunoji kūrėja.
Monika sako tikinti likimu, kad tai, apie ką svajoja, visada išsipildo. Artimiausiuose jos planuose – jau kuriamas interneto puslapis, kuriame bus Monikos darbai, dažniausiai demonstruojami jos pačios. Juos išsirinkti, užsisakyti ar iškart įsigyti galės visi norintys. Tokių, vertinančių jaunos kūrėjos rankų darbo gaminius, ir dabar jau yra nemažai.