Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Ekspertai siūlo leisti atverti didžiąsias parduotuves. BNS nuotr.
Reporteris AustėjaŠaltinis: Etaplius.lt
Pateikiame svarbiausių antradienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalga.
Parduotuvių atvėrimas. Ekspertų taryba Vyriausybei pasiūlė leisti atverti ir didesnes nei 300 kv. metrų parduotuves, jeigu jos turi atskirus įėjimus iš lauko, bei numatyti joms ploto vienam žmogui ir kitus saugumo reikalavimus. Šie sprendimai gali būti svarstomi artimiausiame Vyriausybės posėdyje trečiadienį.
Koronaviruso situacija:
* Nustatyti 462 nauji COVID-19 atvejai, mirė keturi sirgusieji. Ligoninėse gydomi 885 COVID-19 pacientai, iš jų 96 – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų yra 237. Latvijoje šis rodiklis siekia 447, Estijoje – 1362.
* Sveikatos apsaugos ministerija pranešė sustabdžiusi vienos „AstraZeneca“ serijos naudojimą. Taip nuspręsta po to, kai iš Austrijos gauta pranešimų apie įtariamas nepageidaujamas „AstraZeneca“ vakcinos reakcijas – trombozę ir plaučių emboliją – arterijos užsikišimą trombu. Ministerija praneša, jog tai nėra tipiškas šios vakcinos šalutinis poveikis ir dėl jos nerimauti nereikėtų.
* Iki Švietimo ministerijos numatyto termino norą grįžti prie kontaktinio pradinukų ugdymo pareiškė 59 Lietuvos mokyklos. Ministerija kol kas neskelbia, kada jos galėtų tai padaryti.
* Estijoje sparčiai plintant britiškojo varianto koronavirusui nuo ketvirtadienio įvedamas griežtas karantinas, jis galios mažiausiai mėnesį. Uždaroma valstybės siena, švietimo įstaigos, įskaitant pradines klases, pereis prie nuotolinio mokymo. Patariama nevesti vaikų į darželius. Visa mažmeninė prekyba, išskyrus būtiniausių prekių ir maisto produktų, taip pat uždaroma, stabdomas visų viešojo maitinimo įstaigų darbas. Estija pagal atvejų skaičių 100 tūkst. gyventojų šiuo metu yra antra labiausiai koronaviruso paveikta šalis pasaulyje po Čekijos.
* Jungtinės Valstijos paskelbė gaires dėl švelnesnių reikalavimų visiškai dėl COVID-19 paskiepytiems žmonėms. Jie gali susitikti uždarose patalpose be kaukių ir nesilaikydami atstumų. Be to, paskiepyti žmonės gali susitikti su žemos rizikos grupėmis, pavyzdžiui, paskiepyti seneliai su anūkais. JAV šiuo metu paskiepyta apie 23 proc. suaugusių gyventojų.
* Kinija paleido sveikatos pažymėjimų programą keliautojams šalies viduje – pirmuosius pasaulyje vadinamuosius COVID-19 skiepų pasus. Sveikatos pažymėjimą gali naudoti tik Kinijos piliečiai ir jis dar nėra privalomas.
* Italijos ir Šveicarijos farmacijos kampanija „Adienne Srl“ sudarė sutartį dėl 10 mln. dozių rusiškos „Sputnik V“ vakcinos gamybos Italijoje. Rusijos ir Italijos prekybos rūmų teigimu, Rusijos valdžia siekia sudaryti dar dvi dešimtis panašių bendradarbiavimo sutarčių Europoje.
Seimo darbai. Prezidentas Gitanas Nausėda su Seimo valdyba aptarė šią savaitę prasidėsiančios parlamento pavasario sesijos darbus. Svarbiausi susitikimo akcentai:
* Prezidentas paragino spręsti, kokia pagalba verslui ir žmonėms būtų teikiama po pandemijos ir numatyti priemones darbo vietoms ir pajamoms išlaikyti. Prezidentas Seimui žada teikti Pelno mokesčio įstatymo pataisas, kurios numatytų mokestinę paskatą įmonėms, sparčiai didinančioms darbo užmokesčio fondą. Seimui anksčiau taip pat buvo pateikta šalies vadovo iniciatyva stiprinti darbingumo netekusių asmenų socialinę apsaugą.
* Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė, jog pavasario sesijoje bus svarbi žmogaus teisių problematika. „Ta linija, manau, bus svarbi pavasario sesijoje. Kalbame tiek apie smurto artimoje aplinkoje naująjį įstatymą, asmenvardžių įstatymą, partnerystę“, – kalbėjo ji. G. Nausėda paragino dėl šių klausimų ieškoti kuo platesnio sutarimo Seime ir teigė, kad partnerystės reglamentavimas pagaliau „turi įgyti teisinę išraišką“.
Gydymo įstaigų tyrimas. Specialiųjų tyrimų tarnyba pranešė, kad gydymo įstaigų viešųjų pirkimų korupcijos tyrime įtarimai pateikti dar 16 asmenų. Šiuo metu tyrime yra 51 įtariamasis: 29 privačių įmonių atstovai ir 22 gydymo įstaigų darbuotojai iš jų devyni – gydymo įstaigų vadovai, tiriama daugiau kaip šimtas nusikalstamų veikų.
Diskusijos dėl konvencijos. Lietuvoje besitęsiant diskusijos dėl Stambulo konvencijos, Lietuvos tradicinės krikščioniškosios bendrijos išplatino kreipimąsi, kuriame reiškia savo nepritarimą šiai konvencijai ir partnerystės įteisinimui. Jos ragina pasirūpinti smurto prieš moteris užkardymu kitomis teisės normomis, neperkeliant į Lietuvos teisėkūrą socialinės lyties koncepcijos. Prezidentas teigė palaikantis diskusijas dėl Stambulo konvencijos, o dėl jos ratifikavimo siūlė apsispręsti vėliau. Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen sako, kad konvencijos svarstymas Seimo salėje turi būti paskutinis etapas ir pati žadėjo prisidėti prie viešų diskusijų šiuo klausimu.
Evakuacija iš daugiabučio. Pirmadienio vakarą skilus 2004 metais statyto daugiabučio Gabijos gatvėje Vilniuje sienai, iš jo evakuoti gyventojai. Nustačius, kad skilimai pavojaus namo konstrukcijoms nekelia ir jis yra saugus, antradienį gyventojams nuspręsta leisti sugrįžti namo. Reaguodamas į šią situaciją, aplinkos ministras Simonas Gentvilas pareiškė sieksiantis sugriežtinti projektuotojų ir statinių ekspertų atsakomybę už jų projektus.
VMI abejonės. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) abejoja, ar visos įmonės per pandemiją paramą gauna teisėtai. Pagrįsti, kad mokesčių atidėjimas joms būtinas, turės 236 įmonės, turinčios 83,5 mln. eurų mokestinę nepriemoką. VMI viršininkės pavaduotojas Artūras Klerauskas sako, kad kai kurios įmonės naudojasi valstybės pagalba, bet mokėjo dividendus, teikė paskolas, todėl jų bus prašoma pateikti įrodymus, kad joms pagalba būtina.
Mokesčių pakeitimai. Mokesčių lengvatas ir kitus pakeitimus nagrinėjanti Finansų ministerijos darbo grupė savo pasiūlymus planuoja suformuluoti spalio mėnesį. Svarstoma naikinti subsidijas iškastiniam kurui, įskaitant šildymą, taip pat laikinas PVM lengvatas atskiriems sektoriams, keisti akcizų politiką, įvesti naujus bei peržiūrėti jau esamus taršos mokesčius.
Kelių direkcija. Šarūnas Baublys pasitraukė iš Valstybinės automobilių kelių direkcijos valdybos pirmininko pareigų bei pačios valdybos. Š. Baublį į Kelių direkcijos valdybą paskyrė buvęs ministras Jaroslavas Narkevičius.
Eksporto prognozės. Lietuviškos kilmės prekių eksportas šiemet turėtų augti 6,7 proc., taip pat turėtų atsigauti paslaugų eksportas, teigia naujausias prognozes pristačiusi eksporto skatinimo agentūra „Versli Lietuva“. Tačiau ji perspėja, kad pandemijos raida išlieka didžiausia rizika eksportuojančiam verslui, bet taip pat ragino neužmiršti ir kitų grėsmių – „Brexito“ bei vežėjų veiklą reglamentuojančio Mobilumo paketo.
Vežėjų prašymas. Vežėjų asociacija „Linava“ prašo Konkurencijos tarybos pradėti tyrimą dėl „diskriminacinių sąlygų“ savivaldybių valdomoms keleivinio transporto bendrovėms, neleidžiančių joms pretenduoti į paramą verslui. „Linava“ tvirtina, kad dėl negaunamos paramos kai kurios savivaldybių įmonės jau sustabdė paslaugas arba sumažino jų apimtį.
Katalonų neliečiamybė. Europos Parlamentas nubalsavo atimti teisinę neliečiamybę iš buvusio Ispanijos Katalonijos prezidento Carleso Puigdemont'o ir dviejų jo bendražygių – buvusio Katalonijos sveikatos apsaugos ministro Toni Comino bei buvusios regiono švietimo ministrės Claros Ponsati. Tai atvėrė kelią šių katalonų separatistų veikėjų potencialiai ekstradicijai. Ispanijos užsienio reikalų ministrė pasveikino šį sprendimą. C. Puigdemont'as ir keletas jo bendražygių 2017 metų spalį pabėgo į Belgiją, vengdami arešto, kai surengė referendumą dėl šiaurės rytinio Katalonijos regiono nepriklausomybės, kurį Ispanijos vyriausybė laiko neteisėtu.
Olimpiados žiūrovai. Japonija nusprendė neleisti žiūrovams iš užsienio stebėti Tokijo olimpinių žaidynių. Sprendimas priimtas baiminantis, kad svečių antplūdis gali sukelti naujų koronaviruso atvejų protrūkį.
Kosminė stotis. Rusija ir Kinija pasirašė memorandumą dėl bendros Mėnulio kosminės stoties statybų. Skelbiama, jog ši stotis būtų kuriama ant Mėnulio paviršiaus arba jo orbitoje ir būtų skirta moksliniams tyrimams, o ja galėtų naudotis ir kitos šalys.
BNS