Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Reporteris AustėjaŠaltinis: Etaplius.lt
Pateikiame svarbiausių antradienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą:
Viruso plitimas. Per praėjusią parą patvirtinta 11 naujų koronaviruso atvejų – mažiausiai per pastarąjį mėnesį. Keturi nauji atvejai susiję su protrūkiu Raseinių policijoje, trys užfiksuoti kituose protrūkiuose, vienas asmuo užsikrėtė nuo žinomo užsikrėtusiojo, trijų asmenų užsikrėtimo aplinkybės nežinomos. Šalies ligoninėse nuo koronaviruso šiuo metu gydomi 34 žmonės, penki iš jų – reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose. Latvijoje nustatyti penki nauji COVID-19 atvejai, Estijoje – 25, Ukrainoje – per 2,9 tūkst., Rusijoje – per 5,5 tūkst.
Situacija Baltarusijoje:
* Aliaksandrui Lukašenkai lojalūs Baltarusijos parlamento aukštieji parlamento rūmai apkaltino Lietuvos Seimą kišantis į Baltarusijos vidaus reikalus. Taip jie reagavo į anksčiau priimtą rezoliuciją, kuria Sviatlana Cichanouskaja vadinama Baltarusijos žmonių išrinkta lydere, o jos suburta Koordinacinė taryba – vieninteliais teisėtais baltarusių tautos atstovais.
* Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis kalbėdamas Europos Parlamente pabrėžė, kad Bendrija nepripažįsta A. Lukašenkos teisėtu Baltarusijos prezidentu.
Izoliacijos trumpinimas. Lietuvoje įsigaliojus tvarkai, leidžiančiai iš paveiktų šalių atvykusiems žmonėms susitrumpinti izoliacijos laiką, pranešta, jog ji galios tik tiems, kuriems izoliacija skirta nuo šio pirmadienio. Žmonėms, kuriems izoliacija paskirta anksčiau, saviizoliuotis teks visas 14 dienų. Sprendimą trumpinti izoliacijos laiką atvykstantiems priėmė ir Latvija.
Sausio 13-osios byla. Lietuvos apeliacinis teismas Mykolo Romerio universiteto didžiojoje auditorijoje pradėjo nagrinėti Sausio 13-osios byloje pateiktus skundus. Byloje apeliacinius skundus yra pateikę 59 iš 67 nuteistųjų – jų advokatai prašo jų ginamuosius išteisinti, dalis – atleisti nuo atsakomybės dėl suėjusios senaties. Nukentėjusieji Povilaičiai prašo priteisti neturtinę žalą, kaltinimą byloje palaikantys prokurorai – nuteistajam Jurijui Meliui skirtą laisvės atėmimo bausmę padidinti trejais metais iki dešimties metų.
Tyrimas dėl testų. Premjeras Saulius Skvernelis pareiškė, kad tyrimą dėl greitųjų testų pirkimo prieš parlamento rinkimus bandoma politizuoti. „Mes jau turime kasmetinę ydingą praktiką, kai prieš rinkimus bet tokį tyrimą bandome supolitizuoti, nesvarbu, kokio tipo rinkimai tai būtų“, – Seime sakė S. Skvernelis. Atsakydamas į opozicijos klausimą jis tvirtino, kad su greitųjų testų pirkimais susijusias procedūras atliko atskaitingos institucijos ir jos laikėsi įstatymų.
Susitarimas dėl 5G. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo trečiadienį pasirašys susitarimą dėl bendradarbiavimo plėtojant penktosios kartos (5G) telekomunikacijų infrastruktūrą. JAV administracija pastaraisiais metais spaudžia sąjungininkes neleisti Kinijos telekomunikacijų milžinei „Huawei“ dalyvauti kuriant 5G tinklus, tačiau teigiama, jog susitarime nebus minimos konkrečios valstybės ar įmonės.
Optimistinės prognozės. Bankas „Luminor“ prognozuoja, jog Lietuvos ekonomika vienintelė iš Baltijos valstybių šiais metais išvengs nuosmukio dėl COVID-19 pandemijos krizės ir sukurs 0,2 proc. didesnį nei pernai bendrąjį vidaus produktą (BVP). Latvijos ūkiui pranašaujamas 4,8 proc., Estijos – 4,6 proc. nuosmukis.
Švietimo finansavimas. Valstybės kontrolės auditas parodė, jog 2016–2019 metais mokymui skiriamos lėšos išaugo 20 procentų, nepaisant to, mokinių pasiekimai šiuo laikotarpiu iš esmės nepakito. „Augantis švietimo finansavimas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir finansavimo pokyčiai neturėjo reikšmingos teigiamos įtakos mokinių pasiekimams“, – išvadoje konstatavo auditoriai.
Gyvūnų ženklinimas. Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad Lietuvoje reikėtų įvesti privalomąjį gyvūnų ženklinimą, tačiau už tai, skirtingai nei planuota nuo 2016 metų, turėtų sumokėti valstybė, o ne gyventojai.
Dujos Veneroje. Veneros atmosferoje rasta fosfino dujų pėdsakų, Žemėje dažnai susidarančių yrant organinei medžiagai. Nors fosfino buvimas dar neįrodo, kad Veneroje esama gyvybės, NASA vadovas atradimą pavadino „kol kas reikšmingiausiu įvykiu“ jos ieškant.
A. Navalno būklė. Berlyno klinikoje dėl apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga gydomas Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas pranešė, kad jau gali pats kvėpuoti. „Vis dar beveik nieko nemoku, bet štai vakar galėjau visą dieną kvėpuoti pats... Labai patiko. Nuostabus, daugelio nepakankamai vertinamas procesas. Rekomenduoju“, – prie „Instagram“ patalpintos savo su šeima nuotraukos rašė jis. Taip pat skelbiama, jog opozicionierius per pokalbį su vokiečių prokuroru atsisakė bendradarbiauti dėl rusų pasiūlymo Vokietijai drauge tirti jo bylą bei planuoja pagerėjus sveikatai grįžti į Rusiją.
Tinklų neutralumas. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pirmą kartą priėmė sprendimą dėl bloko tinklų neutralumo taisyklių ir patvirtino, kad įmonės negali „bausti“ klientų dviejų greičių internetu. „Tokie paketai gali didinti populiarių programų ir paslaugų naudojimą ir atitinkamai sumažinti kitų galimų programų ir paslaugų naudojimą“, – pažymima teismo pranešime. Istorinis teismo sprendimas reiškia, kad interneto paslaugų teikėjai visoje Europoje privalės laikytis interneto tiekimo pasiūlymų standarto.
Britų sprendimas. Britanijos Bendruomenių Rūmų nariai, nepaisydami pasipiktinimo Briuselyje ir nerimo namuose dėl tarptautinės teisės pažeidimo, 340 balsais pareiškė pradinį pritarimą Jungtinės Karalystės vidaus rinkos įstatymo projektui. Juo būtų panaikintos kai kurios pernai su Europos Sąjunga sudarytos „Brexito“ sutarties dalys. Toliau šią ir kitą savaitę vyks detalus įstatymo projekto nagrinėjimas.
Klimato šiltėjimas. Kalifornijoje apsilankęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas atmetė klimato kaitą kaip šalies Vakarų pakrantę siaubiančių nuožmių gaisrų priežastį, teigdamas, kad gaisrai kyla dėl prasto miškų tvarkymo. Šie gaisrai šiemet nuo vasaros pradžios jau pareikalavo mažiausiai 35 gyvybių ir privertė šimtus tūkstančių žmonių palikti savo namus.
BNS