PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2017 m. Lapkričio 13 d. 15:42

Svajonių pakrantė

Vilnius

Neringa TuškevičienėŠaltinis: Etaplius.lt


20074

Lietuviai nuo seno tvarkingai gyveno. Šiuo iš senolių paveldėtu charakterio bruožu mes garsėjame ir šiandien. Ar namuose, ar svetur – mes negalim dirbti bet kaip. Užsieniuose mūsų tautiečius darbdaviai apibūdina kaip darbščius ir sąžiningus.


Foto galerija:

img-8343.jpg
img-8347.jpg
img-8351.jpg
img-8352.jpg
img-8353.jpg
img-8355.jpg
img-8356.jpg
img-8357.jpg
img-8361.jpg
img-8363.jpg
img-8365.jpg
img-8366.jpg
img-8367.jpg
img-8369.jpg
img-8371.jpg
img-8373.jpg
img-8376.jpg
img-8378.jpg
img-8379.jpg
img-8380.jpg

Taip ir Širvintų savivaldybė, sulaukusi Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos, nutarė pinigų vėjais neleisti, o imtis darbų rimtai, ir siekti bekompromisės kokybės.

Išėjau aš pasivaikščioti Širvintų marių pakrante, kur vykdomas vienas investicinis projektas. Į akis iškart krenta meniškas požiūris į darbą. Pakrantės pėsčiųjų tako kelkraščio bordiūrai imituoja prie vandens gyvenančių vabzdžių skrydžio šokį. Jokios monotonijos, akis nepavargsta žiūrėti. Kaip toje dainoje: „Aukštyn, žemyn, kairėn, dešinėn, Pirmyn, atgal kaip mudu abu“. O lietuviai tai gi daininga tauta. Ir prie bajerio.

Daugumoje vietų bordiūrai vos kyšo virš senojo asfalto. Kaip žmonėse įprasta matuoti, per stačią, arba gulsčią degtukų dėžutę. Čia tikriausiai ne šiaip sau. Yra tekę ir girdėti, ir pačiam naudoti smulkiagrūdį plonasluoksnį glaistą. Matyt bus naudojamas naujausių technoligijų nanoasfaltas. Labai patogus dalykas. Papylei, perbraukei su glaistykle ir baigta. Jokios sunkios brangios technikos.

Patinka man kompleksinis požiūris į sprendimus ir darbą. Planuoti, tai planuoti. Kas galėjo pagalvoti, kad galėsim mėgautis upeliais, bėgančiais po mūsų kojomis – tiesiai per naująjį asfaltą. Vietomis tikriausiai numatyti kriokliai. Bet man atrodo, kad čia maža savivaldybės paslaptis.

Bet ko niekaip negalėjau nuspėti, tai busimos čiuožyklos. Taip. Nepatikėsit. Pėsčiųjų takas žiemą virs čiuožykla. Kaip patogu. Takas vietomis taip pasviręs į upės pusę, ir kai žiemą jis apledės, tik sėsk ant čiuožynės ir čiuožk. Beliks tik nusivalyti sniegą nuo upės ledo, kad toliau nučiuožtum.

Suprantu, kad viskas daroma dėl mūsų, kad mums būtų geriau gyventi.

Tas begalinis rūpestis. Tik ar begalinis? Gal kada nors baigtis. Tik kada?