PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Mokslas2018 m. Balandžio 24 d. 18:16

Svajonės apie aviacijos aukštumas gimsta besimokant mokykloje Aleksote

Kaunas

Reporteris UgnėŠaltinis: Etaplius.lt


35682

Legendinio lakūno, aviacijos inžinieriaus ir lėktuvų konstruktoriaus Jurgio Dobkevičiaus vardu pavadintoje progimnazijoje po kelerių metų pertraukos atkuriamas aviamodeliavimo būrelis.

Šioje mokykloje, praneša Kauno miesto savivaldybė, aviacijai visada buvo skiriamas deramas dėmesys: nuo skriejančio lėktuvėlio mokyklos logotipe, iki inžinerijos talentus išugdžiusio aviamodeliavimo būrelio, kuris padeda įkvėpti skrydžiams mažųjų širdis, auginti būsimų aviatorių sparnus. Ir tokius talentus, kaip mokyklos auklėtinis Martynas Lendraitis, kurį aviacinės inžinerijos aistra nuvedė net iki NASA.

J. Dobkevičiaus progimnazijos direktorė Lina Viršilienė neslepia, kad po mokyklos reorganizavimo pokyčių būta daug. „Pusę metų kartu su mokyklos bendruomene - tėvais, mokytojais, vaikais - kūrėme mokyklos viziją ir veiklos strategiją. Neatsisakėme to, kas buvo vertinga, ir dabar kartu kuriame šiuolaikišką ir modernią, vaikams pritaikytą mokyklą. Iki reorganizacijos turėjome aviamodeliavimo būrelį ir nuostabų jo mokytoją, aviamodeliavimo inžinierių Stanislovą Kalvaitį. Jo vadovaujami vaikai kūrė modelius, dalyvaudavo konkursuose ir pasiekdavo gražių rezultatų. Po reorganizacijos daugelis veiklų nutrūko. Bet dabar, atradę tinkamą, iniciatyvos ir reikiamų žinių turintį žmogų Grigorijų Orlovą, į mokyklą vėl sugrąžinome aviamodeliavimo užsiėmimus“, - pasakojo L. Viršilienė.

Dėmesio aviacijai čia netrūko visu mokyklos gyvavimo Aleksote laiku: nuo oro skautų, aviamodeliavimo būrelių iki glaudžios draugystės su netoliese įsikūrusiu Aviacijos muziejumi. Pritarus iniciatyvai atgaivinti aviamodeliavimą, užsiėmimams pritaikytas kabinetas. Mokytojas sparčiai subūrė keliolikos vaikų grupę ir sėkmingai dirba. Šiuo metu rengiamasi įkurti specializuotą klasę. Iki rugsėjo numatoma, bendradarbiaujant su universitetais, sukurti rimtą aviamodelių klasę.

„Ryšys tarp jaunųjų modeliuotojų ir būsimų inžinierių - labai konkretus, aiškus ir nenuneigiamas. Šiuo metu J. Dobkevičiaus progimnazijoje esame atidarę aviamodeliavimo laboratoriją-klasę, su suburtais auklėtiniais jau spėjome sudalyvauti Kauno miesto varžybose. Džiaugiuosi, kad netrukus šioje progimnazijoje atsiras rimta aviacinių technologijų klasė. Juk reikia pripažinti, kad medžio/metalo technologijų mokymas jau yra atgyvena, 19 amžius. Metas kopti į aukštesnį lygį ir aviacinio profilio mokykloje kurti aviacinių technologijų klases“, - sako aviacijos entuziastų ugdytojas G. Orlovas.

Planuose - ir intensyvesnė profesionalaus sporto plėtra: „Kartu su Lietuvos aviamodelių sporto federacija siekiame, kad Lietuvoje atsirastų galimybė organizuoti kordinio aviamodeliavimo sporto varžybas ir ne bet kur - o S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome. Simboliška, kad būtent čia 1935 metų liepos 2 dieną vyko pirmosios Lietuvoje aviacijos aviamodeliavimo varžybos“.

Anot viešosios įstaigos „Kaunas IN“ verslo skyriaus atstovų, kaip iš tiesų vaikiškas susižavėjimas aviamodeliais gali nuvesti į aviacinės inžinerijos aukštumas, liudija J. Dobkevičiaus mokyklos auklėtinio Martyno Lendraičio pavyzdys.

„Tėčio nuvestas į aviamodeliavimo užsiėmimus, atradau savo aistrą, hobį ir ateities pašaukimą. Buvau iš tų keistų vaikų, kurie visada žinojo, kuo bus ir ką darys užaugę: neabejojau, kad tapsiu mokslininku ir kursiu lėktuvus. Man nepatinka minti takus, kurie jau praminti, - visada įdomiau atrasti kažką naujo, sukurti kažką savo. Visi mano kurti modeliai būdavo kuo nors kitokie: sugalvodavau ir darydavau kitaip, nei rodo vadovas. Laimei, dažniausiai tie mano sumanymai pavykdavo. Iš visų šių paieškų susiformavo gilios aerodinamikos supratimo žinios. Pamenu, kaip nustebau, kai atėjęs į universitetą gavau mokytis iš knygos, kurią pats buvau jau perskaitęs ir išsinagrinėjęs būdamas dvylikos metų!“ - apie pradžią aviacijoje pasakojo Martynas.

Šiuo metu Martynas Lendraitis yra aeronautikos inžinerijos magistras ir akademinis padėjėjas bei laborantas Kauno technologijos universitete. Skaito paskaitas aviacijos įvado modulyje, su studentais atlieka bandymus ir laboratorinius darbus aerodinaminiame vamzdyje, kuria, įkvepia ir net siekia išradimų savo suburtame projekte „Fly by Carbon“. Pastarasis projektas gimė, Martyno teigimu, siekiant padaryti tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo neįmanoma, - sukurti praktišką žmogaus jėgomis varomą lėktuvą.

„Tai yra minamas lėktuvas, galintis skristi pučiant didesniam nei 5 m/s vėjui, - įprastomis oro sąlygomis. Žmogaus jėgomis varomi lėktuvai labai lengvi: pats lėktuvas sveria vos 25 kg, o sparnų ilgis siekia apie 20 m. Tokiam aparatui labai pavojingas net menkiausias vėjas. Anglijos karališkoji aeronautikos draugija įsteigė 100 000 svarų prizą (kuris nelaimėtas jau keliasdešimt metų) tam, kas sugebės priimti šį inžinerinį iššūkį ir sukurti orlaivį, gebantį skraidyti minėtomis sąlygomis, - pasakoja Martynas. - Aš ir studentų komanda jau beveik trejus metus dirbame prie šio be galo sudėtingo projekto. Pagaminome propeleriu varomą triratį, atlikome daugybę darbų ir bandymų. Inžineriniai iššūkiai visada įdomūs - net jeigu jų ir nevainikuoja sėkmė“.

Kauno savivaldybės atstovai priminė, kad smalsumas ir iššūkių troškimas Martyną atvedė ir į svajonių organizaciją - NASA. Laimėjęs nacionalinį atrankos į stažuotes NASA konkursą, kurį kasmet organizuoja ir atrinktiems studentams finansavimą skiria Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA), 10 savaičių stažuotės metu programuojamųjų struktūrų laboratorijoje jis dirbo kuriant adaptyvaus orlaivio koncepciją.

Martynas neabejoja, kad unikalią galimybę praeiti atrankas ir patekti į legendinę organizaciją jam suteikė įgytos kompetencijos tiek mokykloje, tiek universitete. Mokslui ir išradimams savo energiją bei žinias atiduodantis kaunietis džiaugiasi stažuotės metu papuolęs į puikią komandą tarp jaunų ir panašių į save žmonių.

„Man pavyko padirbėti daugelyje sričių. Manau, sugebėjau atskleisti visas savo kompetencijas ir pritaikyti turėtas žinias. Tai nepakartojamas jausmas: gauti progą gilintis į ateitį pakeisiančius projektus ir net aptikti bei ištaisyti NASA inžinierių klaidas. O svarbiausia - sutikti žmones, sakančius, kad į priekį juos veda galimybė kurti pokytį. Man toks požiūris labai artimas ir priimtinas“, - teigia M. Lendraitis.

ELTA