PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2017 m. Rugsėjo 29 d. 19:20

Šv. Jeronimo premijų laureatės – A. Kudulytė-Kairienė ir S. Drudė

Vilnius

ELTA nuotr.

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt


15782

Kultūros ministerija kartu su Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga penktadienį surengė Tarptautinę vertėjų dienos šventę, kurios metu pasveikino šių metų Šv. Jeronimo premijų laureates - vertėją iš senosios graikų kalbos Audronę Kudulytė-Kairienę ir lietuvių literatūros vertėją į vokiečių kalbą Saskiją Drudę.

„Linkiu nesustoti ir toliau nestokoti meniškumo, kuris toks svarbus grožinės ir humanitarinės literatūros vertimuose. Ačiū už jūsų profesionalumą ir literatūros populiarinimą!”, - sveikindama laureatus linkėjo kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson.

Pasak Kultūros ministerijos pranešimo, A. Kudulytei-Kairienei 2017 m. Šv. Jeronimo premija paskirta už indėlį į lietuvių kultūrą - pamatinius skirtingų žanrų (įvairių epochų epo, tragedijos, lyrikos) bei įvairiais metrais sukurtų antikinės literatūros kūrinių vertimus, be kurių neįmanoma suvokti senosios klasikinės civilizacijos bei Vakarų kultūros kontekstų.

Autorės vertimams būdinga neprilygstama metro ir žodžio meistrystė bei nepaprastai aukšti vertimo teksto atitikimo originalo tekstui standartai. Ši dermė suteikia galimybę lietuvių skaitytojui savos kultūros apraiškas suvokti Antikos literatūros kontekstuose, o elegantiškus ir rafinuotus graikų poezijos šedevrus be galo paprastai ir suprantamai apgyvendinti savos kultūros teritorijoje.

Tarp svarbiausių A. Kudulytės-Kairienės vertimų, už kuriuos jai paskirta Šv. Jeronimo premija - „Teokritas. Idilės. Epigramos“ („Aidai“, 2000); „Apolonijas Rodietis. Argonautika“ („Mintis“, 2012); „Homeriniai himnai“ („Aidai“, 2016); „Aischilas. Maldautojos“ („Dramų stalčius„; „Euripidas. Elektra. Charibdė„; „Euripidas. Orestas“ („Dramų stalčius“).

Sa. Drudei Šv. Jeronimo premija paskirta už meistrišką įvairiapusiškų tekstų vertimą bei nuoseklią ir energingą lietuvių literatūros sklaidą Vokietijoje.

S. Drude gimė ir užaugo Vakarų Vokietijoje. Studijuodama slavų filologiją Miunsteryje, pradėjo mokytis latvių ir lietuvių kalbų. Į Lietuvą pirmą kartą atvyko 1991 m. kaip „Project Studia Baltica“ dalyvė. 1995 m. įgijo Miunsterio universiteto slavistikos, baltistikos, bendrosios kalbotyros magistro diplomą. 1995-1997m. dirbo Vilniaus universiteto vokiečių kalbos dėstytoja.

Pirmasis S. Drudės literatūrinis vertimas pasirodė 1997 m. antologijoje „Die Kühlschrankkiste und andere litauische Erzählungen. Aus dem Litauischen von Studenten der Universität Münster und Greifswald“ (Liane Klein). 2002 m. išvertė nemažai esė ir kitų tekstų Lietuvos pristatymui Frankfurto knygų mugėje. 2004 m. išėjo jos išversta Tomo Venclovos knyga „Vilnius. Vadovas po miestą“, vėliau - Nijolės Strakauskaitės kelionių vadovas po Mažąją Lietuvą „Klaipėda, Kuršių Nerija, Karaliaučius“. Pastarieji treji metai net šešias kalbas puikiai mokančiai vertėjai buvo ypač turtingi vertimų iš lietuvių kalbos. Leipcigo knygų mugės stende buvo keturios S. Drudės išverstos knygos: Romualdo Granausko „Šventųjų gyvenimai“ („Die traurigen Flüsse“, Corso Verlag 2017), Kęstučio Navako esė rinktinė („Die gelassene Katze“, CorsoVerlag 2017), Lauryno Katkaus sudaryta lietuvių literatūros šimtmečiui skirta straipsnių rinktinė („100 Jahre litauischer Literatur. Ein Crachkurs“, LKI, 2017), Rimvydo Laužiko ir Antano Astrausko lietuvių ir vokiečių gastronominių ryšių istorijos studija („Wie der gepökelte Stiernach Konstaz fuhr“, LKI 2017, vertė kartu su Liane Brigitte Klein) bei du kiek anksčiau išėję, ypatingo vertėjos kruopštumo pareikalavę Vilniaus ir Kauno architektūros gidai -“ Architekturführer Vilnius“ (DOM Publisher, 2014) ir „Architekturführer Kaunas“ (DOM Publisher, 2016). Šiemet vertėja jau spėjo išversti Sigito Parulskio esė „Kalte Chronik“ ir savo iniciatyva verčia Kristinos Sabaliauskaitės romaną „Silva rerum“ pirmąją dalį bei yra parengusi antrosios dalies ištraukų - neprarasdama vilties surasti romanui leidėją Vokietijoje. Taip pat jos parengta ir Linos Ever Berlyno romano ištrauka vokiečių kalba, siekiant šiuo kūriniu sudominti vokiečių leidėjus.

Šv. Jeronimo premijos kasmet skiriamos užsienio grožinės ir humanitarinės literatūros vertėjui už pastarųjų trejų metų profesionaliausiai, meniškiausiai į lietuvių kalbą išverstus kūrinius ir atsižvelgiant į nuopelnus vertėjo profesijai, meniniam vertimui, meninio vertimo teorijai ir kritikai, vertėjų ugdymui; taip pat grožinės ir humanitarinės lietuvių literatūros vertėjui už profesionaliai ir meniškai į užsienio kalbą išverstus kūrinius, už lietuvių literatūros populiarinimą užsienyje. Premijos tikslas - pripažinti ir skatinti vertėjo kaip menininko darbą ir indėlį į Lietuvos kultūrą, literatūrą ir kalbą, kultūrų dialogą, pasaulio elitinės literatūros leidybą, kelti literatūros vertėjų profesijos prestižą.

Šv. Jeronimo, vertėjų globėjo, premijos, kurio steigėjai yra Kultūros ministerija ir Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga, teikiamos kasmet šventojo dieną - rugsėjo 30 d.

ELTA