Suvalkijos ūkininkų derlius – jau aruoduose

Marijampolė

Rita LižaitytėŠaltinis: Etaplius.lt

13643

Pernai per javapjūtę laukus merkęs lietus išplovė ir grūdų kokybė, ir pinigus, todėl šiemet žemdirbiai pjūties laukė su nerimu. Ūkininkų džiaugsmui orai šiemet nesubjuro ir derliaus nenuniokojo, bet iš balos sausiems žemdirbiams išlipti nepavyko: dėl užsitęsusio šalto pavasario javus šiemet teko kulti iki galo nesubrendusius.

Orai šiemet palankesni

Marijampolės ūkininkų sąjungos pirmininko Sigučio Jundulo teigimu, Suvalkijos ūkininkai javapjūtės darbus jau baigia. Iš to, kaip atrodo suvalkiečių ūkininkų laukai, S. Jundulas sprendžia, kad žemdirbiai jau nukūlė apie 90 proc. žieminių ir apie 20 proc. vasarinių kultūrų derliaus.

– Reziumuoti ir daryti išvadas apie šių metų pjūtį dar šiek tiek anksti. Tačiau iš to, ką turime šiandien, galima teigti, kad šie metai ūkininkams buvo palankesni nei ankstesni. Pernai daug nuostolių pridarė iššalę laukai ir vasarą užsitęsę lietūs, kurie ūkininkams neleido atsigriebti ir bent kiek atstatyti šalnų padarytus nuostolius. Žiema šiemet buvo palankesnė, pasėliai neiššalo, tačiau juos kankino šaltas ir ilgas pavasaris. Augalų branda gerokai vėlavo, javapjūtė nusikėlė į rudenį, o kai kurių veislių javai iki pjūties taip ir nespėjo tinkamai subręsti. Prasidėjus pjūčiai ūkininkus lepino geri orai – tik praėjusio sekmadienio lietus kai kam pridarė žalos. Teko sutikti ūkininkų, kurie skundėsi, kad javų kokybė po sekmadienį iškritusio lietaus nukrito per porą padalų, – kalbėjo Marijampolės ūkininkų sąjungos pirmininkas.

Vis dėlto S. Jundulo teigimu, kol dėl per didelės drėgmės negalėjo kulti, daugelis ūkininkų laukuose galėjo darbuotis su sėjamosiomis.

– Iki rugpjūčio 25 dienos specialistai rekomenduoja pasėti žieminius rapsus. Kadangi šiemet javapjūtės darbai smarkiai dubliavosi su sėja, daug kam buvo sunku ištrūkti iš kombainų ir persėsti į traktorius su sėjamosiomis. Lietus tokią galimybę davė, be to, sudrėkino dirvą, o drėgmė dygstantiems rapsams labai reikalinga, – samprotavo S. Jundulas.

Džiaugiasi žirnių derliumi

Kalvarijos savivaldybės Jonų kaimo ūkininkas Mindaugas Mileris žieminių rapsų pjūtį jau baigė. Dabar ūkininkas darbuojasi vasarinių kultūrų laukuose.

– Žieminių kultūrų derliumi esu patenkintas. Pirmiausia džiugina tai, kad javai neiššalo ir užaugino derlių. Brandos jiems gal kiek ir trūko, tačiau apskritai žieminių javapjūtės rezultatais esu patenkintas. Kiek jų byrėjo iš hektaro, kol kas negaliu pasakyti – rezultatų dar neskaičiavome. Viskas būtų dar geriau, jei kieme būtų stovėjusi grūdų džiovykla. Planavau ją turėti jau šiemet, bet nesuspėjome, tad kitais metais ji tikrai bus ir, tikiuosi, labai pagelbės nuimant javų derlių, – planais dalijosi ūkininkas.

Nors žieminių javų derliumi ūkininkas džiaugiasi santūriai, kalbėdamas apie žirnių pjūtį M. Mileris netveria džiaugsmu.

– Su žirniais šiemet pasisekė. Pernai, kai pjūties darbus sunkino lietus, nušvitus saulei pirmiausiai lėkėme į javų laukus. Tuo metu ankštiniai išgulė, daugybė jų išbyrėjo. Patyriau nemažai nuostolių, tačiau tos pačios klaidos antrą kartą nekartojau. Šiemet pamatęs, kad žirniai sunoko, viską mečiau ir lėkiau kulti jų. Pasisekė – džiaugiuosi gausiu ir kokybišku jų derliumi, – kalbėjo M. Mileris.

Ūkininkas tikisi, kad per savaitę baigs kulti vasarines kultūras, o su jomis baigs ir šių metų javapjūtės sezoną.

Rudeninę pjūtį sunkina drėgmė

Sasnavos ŽŪB vadovas Jonas Kurtinaitis taip pat skaičiuoja besibaigiančias javapjūtės dienas. Nors bendrovės pirmininkas nėra patenkintas, kad dėl uždelsto pavasario javapjūtės darbai nusitęsė į rudenį, jis šiųmetę javapjūtę vertina palankiai.

– Kai javapjūtė nusitęsia į rudenį, lieka mažai laiko darbuotis laukuose. Rytais būna didelė rasa, darbų pradėti anksti negali – reikia laukti, kol saulė laukus pradžiovinus. Net ir tada kombainai laukuose ilgai užsibūti negali – pradeda anksti temti, laukai vėl pasidengia drėgme, todėl darbai nusitęsia. Šiemet būtent taip ir nutiko, bet didžiąją dalį derliaus jau spėjome nukulti. Neapdoroti liko tik vasariniai kviečiai ir miežiai, tačiau po savaitės ir jų laukuose nebeliks. Galbūt juos būtume nukūlę ir anksčiau, bet sutrukdė praėjusio savaitgalio lietus. Nepaisant to, javapjūtė šiemet nebuvo bloga – javų derlingumas normalus, pavyzdžiui, žieminių kviečių iš hektaro pribyrėjo 8 tonos. Šiemet, labiau nei pernai, pasisekė su žirniais – paėmėme juos pačiu laiku. Praėjusią vasarą uždelsėme, tad daug jų sugulė ir išbyrėjo, – prisiminė J. Kurtinaitis.

Šiųmetė javapjūtė nuo pernykštės atsilieka

Meškučių kaime ūkininkaujančios Gintarės Butkienės ūkyje šią savaitę nukūlus vasarines kultūras, javapjūtės darbai irgi baigsis. Ūkininkė sako, kad pjūtis jos ūkyje šiemet apsiėjo be didesnių sunkumų. Kadangi sėjo daugiausia ankstyvas javų veisles, augalai spėjo subręsti ir užauginti gerą derlių, o lietus ūkininkei jau kuris laikas nebaisus – ūkyje yra net kelios grūdų džiovyklos. Koks šiemet prikultų grūdų derlingumas, ūkininkė kol kas atsakyti negali, sako, dar nėra suskaičiavusi. Tikslius rezultatus žinos tada, kai pabaigs nukulti likusias vasarines kultūras.

Lietuvos grūdų augintojų asociacija (LGAA), atlikusi javų augintojų apklausą, teigia, kad javapjūtės tempai šiemet, lyginant su pernai, lėtesni, tačiau grūdų derlingumas didesnis. LGAA apklausų, atliktų rugpjūčio 15–18 dienomis, duomenimis, šiemet Lietuvoje buvo nuimta 49 proc. kviečių plotų, gautas vidutinis 6,86 t/ha derlingumas. 2016 m. tuo pat metu nuimtas plotas sudarė 60 proc., iš kurių prikulta 5,92 t/ha.

Ir nors Suvalkijos ūkininkai džiaugėsi laiku spėję nukulti žirnius, LGAA duomenimis, šiandien šalyje nukulta tik kiek daugiau nei 50 proc. viso loto, o pernai tuo pat metu į aruodus buvo subyrėję 85 proc. Lietuvoje augusių žirnių. Tokius rezultatus lėmė praėjusio savaitgalio lietus – Aukštaitijoje jo iškrito tiek, kad į apsemtus laukus negalintys įvažiuoti ūkininkai prašo skelbti ekstremalią padėtį. Nepaisant to, LGAA skaičiuoja, kad šiemet vidutinis žirnių derlingumas didesnis, nei pernai ir siekia 4,38 t/ha, o 2016 m. jis buvo 3,53 t/ha.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt