Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Irma BagūnėŠaltinis: Etaplius.lt
Lietuvoje vis daugiau sutuoktinių turtinius santykius apibrėžia vedybų sutartimis. Per praėjusius metus Vedybų sutarčių registre buvo įregistruota 519 ikivedybinių ir 1 182 povedybinės sutartys, dar 77 ikivedybinės ir 310 povedybinių sutarčių įregistruota vien per pirmąjį šių metų ketvirtį. Palyginimui, 2016 m. buvo įregistruotos 437 ikivedybinės ir 981 povedybinė sutartis.
Pasak Registrų centro Sandorių registrų departamento Vedybų sutarčių, Testamentų, Sutarčių registrų skyriaus vedėjos Daivos Kuzavinienės, toks teisinio aiškumo tarp sutuoktinių užtikrinimo būdas populiarėja kasmet. „Jau prieš kurį laiką išsklaidytas mitas, kad vedybų sutarties sudarymas gali būti nepasitikėjimo sutuoktiniu ženklas. Jį pamažu keičia suvokimas, kad tokia sutartis – nuo netikėtumų apsaugantis dviejų žmonių turtinių santykių reguliavimas, todėl vedybų sutartys Lietuvoje tampa vis labiau įprasta praktika“.
Sudaryti ir įregistruoti vedybų sutartis gali ir būsimi sutuoktiniai, ir jau susituokę asmenys. Ikivedy-binė sutartis pradeda galioti sudarius santuoką, o povedybinė – nuo sutarties sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip.
Didžioji dalis vedybų sutarčių sudaroma jau gyvenant santuokoje. Taip asmenys apdraudžia savo asmeninę nuosavybę nuo netikėto praradimo, kurį gali lemti ir nuo jų nepriklausančios aplinkybės – pavyzdžiui, kai vieno iš sutuoktinių asmeniniai įsiskolinimai padengiami iš bendrai užgyvento turto. Sutartimi sutuoktinių turtas (ir įgytas prieš santuoką, ir gyvenant santuokoje) gali būti apibrėžtas pagal jų sutarimą: kaip kiekvieno jų asmeninė, bendroji jungtinė arba bendroji dalinė nuosavybė. Pasirinkus turto atskirumo teisinį režimą, antrosios pusės turtas tokiais atvejais liktų apsaugotas.
vedybu-sutartys-statistika.png
Tokia turtinių santykių reguliavimo priemonė taip pat leidžia turtines teises priskirti tik turto daliai ar konkretiems daiktams. Tai padeda išvengti ilgų bylinėjimosi procesų bei teismo išlaidų, jei turtą tektų dalinti skyrybų atveju. Prasidėjus turto padalijimo procesams, sutuoktiniams tenkančios turto dalys nustatomos pagal vedybų sutartyje numatytas teises, tad tokiu būdu taupomas ir institucijų, ir pačių sutuoktinių laikas ir ištekliai.
Vedybų sutartis ir jos pakeitimai privalo būti patvirtinti notaro, o prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudotos tik tada, jeigu sutartis ir jos pakeitimai buvo įregistruoti Vedybų sutarčių registre. Duomenis registrui teikia notarai, teismai ir asmenys, pageidaujantys įregistruoti užsienyje sudarytas vedybų sutartis, jų pakeitimus ar faktus apie jų pabaigas.
Svarbu žinoti, kad Vedybų sutarčių registre įregistravus turto padalijimo faktus pagal duomenų teikėjų (notarų, teismų) pateiktus duomenis, asmuo, kuriam atiteko turtas, turėtų kreiptis į Registrų centrą, Regitrą ar į kitas registrus tvarkančias įmones dėl pasikeitusių duomenų atnaujinimo. Pavyzdžiui, teismui patvirtinus santuokos nutraukimo pasekmių sutartį ar priėmus sprendimą dėl sutuoktinių nekilnojamojo turto padalijimo, kurio pagrindu jungtine nuosavybės teise sutuoktiniams priklausęs nekilnojamasis turtas po skyrybų lieka vieno iš jų asmenine ar daline nuosavybe, turto savininkas turėtų pateikti prašymą registruoti nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre.
Balandžio 1 d. duomenimis, Vedybų sutarčių registro duomenų bazėje yra įregistruota 12 777 vedybų sutartys ir 93 183 turto padalijimo faktai.