Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS/Fotobankas nuotr.
Miglė GiriŠaltinis: BNS
Oficialūs duomenys rodo, kad naujų susirgimų sumažėjo, tačiau, trečiadienį vyriausybei nutraukus privalomą daugelio žmonių testavimą, jie nebeapima didelės gyventojų dalies.
Testavimo panaikinimas yra vienas iš dramatiškų pokyčių, kuriais siekiama palaipsniui atsisakyti „nulinio COVIDo“ politikos apribojimų, dėl kurių milijonai žmonių buvo izoliuoti namuose ir kurie įžiebė plataus masto protestus bei reikalavimus prezidentui Xi Jinpingui (Si Dzinpingui) atsistatydinti.
Socialinių tinklų vartotojai Pekine ir kituose miestuose nurodė, kad susirgo jų bendradarbiai ar bendraklasiai, o kai kurios įmonės užsidarė dėl darbuotojų trūkumo. Iš šių pranešimų, kurių daugelio nebuvo galima nepriklausomai patvirtinti, nėra aišku, kiek oficialiąją statistiką lenkia bendras susirgimų skaičius.
„Man tikrai trūksta žodžių. Pusė įmonės darbuotojų serga, bet vis tiek nebus leista mums visiems likti namuose“, – sakoma populiarioje „Sina Weibo“ platformoje vartotojo „Tunnel Mouth“ paskelbtame įraše. Jis nenurodė savo vardo ir neatsakė į klausimus, atsiųstus į paskyrą, rodančią, kad jo buvimo vieta yra Pekinas.
Pranešimuose atsispindi JAV, Europos ir kitų šalių, kurios kovoja su ligos protrūkiais, tuo pat metu bandydamos atkurti verslo veiklą, patirtis.
Tačiau Kinijoje, kur „nulinio COVIDo“ praktika, kuria siekiama izoliuoti kiekvieną ligos atvejį, sutrikdė kasdienį gyvenimą ir sumažino ekonominę veiklą, tačiau išlaikė žemą infekcijos lygį, tai yra stulbinantis pokytis.
Xi Jinpingo vyriausybė pradėjo švelninti kontrolę lapkričio 11 dieną, pažadėjusi sumažinti trukdžius.
Pokyčiai atskleidžia, kad valdančioji partija švelnina savo tikslą visiškai užkirsti kelią viruso sklidimui – vykdomos politikos esmei, – tačiau pareigūnai teigia, kad ši strategija vis dar taikoma.
Visuomenės sveikatos ekspertai ir ekonomistai mano, kad apribojimai tikriausiai turi būti taikomi bent iki 2023 metų vidurio. Anot jų, reikia paskiepyti milijonus vyresnio amžiaus žmonių, o tai užtruks kelis mėnesius, ir sustiprinti ligoninių pasiruošimą, kad jos galėtų susidoroti su padidėjusiu susirgimų skaičiumi.
Praėjusią savaitę pareigūnai paskelbė apie vakcinacijos kampaniją.
Penktadienį vyriausybė pranešė apie 16 797 naujų susirgimo atvejų, iš kurių 13 160 – besimptomiai. Tai maždaug penktadaliu mažiau nei ankstesnę dieną ir mažiau nei pusė praėjusios savaitės dienos maksimumo, viršijusio 40 000.
Trečiadienį paskelbti kiti pakeitimai, pagal kuriuos žmonės, sergantys lengva COVID-19 forma, gali izoliuotis namuose, o ne vykti į karantinavimo centrus, kurie, kaip kai kurie skundėsi, yra perpildyti ir nehigieniški. Tai išsprendė dalį didelio visuomenės susierzinimo.
Taip pat buvo atsisakyta reikalavimo, kad metro keleiviai, prekybos centrų lankytojai ir kiti asmenys parodytų neigiamus viruso testų rezultatus, nors jie vis dar reikalingi mokyklose ir ligoninėse.
Šios savaitės pokyčiai įvyko po lapkričio 25 dieną Šanchajuje, Pekine ir kituose miestuose kilusių protestų dėl žmogiškosios „nulinio COVID“ kainos.
Neaišku, ar pakeitimai buvo atsakas į protestus, kurie po saugumo tarnybų pasitelktų slopinimo priemonių nurimo.