PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2017 m. Spalio 3 d. 12:30

Politikai svarstė, kaip gelbėti nuo gausaus lietaus nukentėjusius Utenos ūkininkus

Utena

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt


16019

Dėl blogų oro sąlygų šį rudenį žemės ūkyje susiklostė itin nepalanki situacija: į laukus dėl drėgmės pertekliaus technika sunkiai įvažiuoja, pievos užmirkusios, dar nenuimta dalis pasėlių. Taip pat gali būti neapsėta dalis pūdymų.

Susiklosčius tokiai situacijai rugsėjo 29 d. Ukmergės rajono savivaldybėje buvo surengtas nuo liūčių nukentėjusių savivaldybių atstovų, savivaldybių administracijų padalinių, kuruojančių žemės ūkio sritį, vadovų, žemdirbių susitikimas su Ministru Pirmininku Sauliumi Skverneliu, žemės ūkio ministru Broniumi Markausku, Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA), VšĮ EKOagros atstovais.

Susitikime dalyvavo 12 savivaldybių atstovai. Utenos rajono savivaldybei atstovavo Utenos rajono savivaldybės administracijos direktorius Jonas Slapšinskas, Kaimo plėtros skyriaus specialistas Rimantas Rutkauskas, Aplinkos apsaugos ir civilinės saugos skyriaus vyr. specialistė Zita Jasiunavičienė.

Susitikimo dalyviams bendrą savo rajonų situacijos žemės ūkyje apžvalgą pateikė Švenčionių rajono savivaldybės meras Rimantas Klipčius bei Kupiškio rajono savivaldybės meras Dainius Bardauskas. Akcentuota, kad visos savivaldybės nuo liūčių atsiradusius nuostolius skaičiuoja labai skirtingai. O susidarius tokiai situacijai, kai 11 savivaldybių dėl nepalankių oro sąlygų yra paskelbta ekstremali situacija, turėtų atsirasti bendra nuostolių kompensavimo metodika, kuri būtų taikoma visoje šalyje. Situaciją žemės ūkio sektoriuje apžvelgė, problematiką ir galimus sprendimus pristatė Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas Salvijus Stimburys.

Kalbėjęs Ministras Pirmininkas informavo, jog žemės ūkyje susiklostė vienareikšmiškai nestandartinė situacija, kuri reikalauja imtis neatidėliotinų priemonių. Pasak S. Skvernelio, ekstremalią situaciją yra rengiamasi paskelbti visoje Lietuvoje. „Galimybių kompensuoti ūkininkų patirtus nuostolius iš Vyriausybės rezervo fondo nėra, nes nuostoliai preliminariais skaičiavimais siekia 40 mln. eurų, o rezervo likutis šiuo metu – vos 1,5 mln. eurų, – kalbėjo Ministras Pirmininkas. – Todėl bus ieškoma kitų būdų padėti žemdirbiams spręsti iškilusias problemas". Rezervo fondo lėšos ūkininkams bus skirtos kitoms reikmėms: teisinėms konsultacijoms ir deryboms su pirkėjais. Premjeras taip pat pažymėjo, kad ateityje būtina įkurti gamtinių rizikų valdymo fondą, kuris galėtų būti steigiamas kartu su ūkininkais. Prireikus iš šio fondo būtų kompensuojami nuostoliai nuo tam tikros stichijos nukentėjusioms ūkio šakoms.

Ministras Bronius Markauskas akcentavo, kad tai bene pirmoji dėl liūčių susidariusi sudėtinga situacija žemės ūkio per pastaruosius 40 metų, bet, deja, gali būti ne paskutinė. Ministras įvardijo darbus, kurie būtini, norint ateityje užkirsti kelią panašių situacijų sukeliamoms problemoms: ekstremaliosios situacijos paskelbimo metodikos peržiūrėjimas, rizikos valdymo fondų steigimas, pavojingų meteorologinių reiškinių (liūčių, šalnų, krušos, šalčio, sausros) poveikio žemės ūkio augalams įteisinimas, melioracijos srityje susikaupusių problemų sprendimas.

NMA atstovai akcentavo, jog ūkininkai, dalyvaujantys NMA administruojamose priemonėse ir negalintys įvykdyti įsipareigojimų dėl netinkamų gamtinių oro sąlygų, nerimauti neturėtų: NMA supaprastino dokumentų pateikimo tvarką tiems ūkininkams, kurių įsipareigojimai dar nėra įvykdyti. Jei pareiškėjas ūkininkauja teritorijoje, kurioje yra paskelbta ekstremali situacija, jis neturi imtis jokių papildomų veiksmų. Atvykę NMA specialistai užfiksuos lauko būklę ir patys gaus pažymą iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos. Taip pat buvo akcentuota, jog dėl susidariusios ekstremalios situacijos 1,5 mėnesio anksčiau (nuo spalio 16 d.) pradedami mokėti 70 proc. tiesioginių išmokų avansai už 2017 m. deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus. Planuojama, kad iki lapkričio 30 d. avansai pasieks net 99 proc. pareiškėjų. Likusi tiesioginių išmokų dalis į pareiškėjų sąskaitas pradės plaukti nuo gruodžio 1 d.