Susisiekimo viceministras: valstybė galėtų užtikrinti didesnį finansavimą nepelningiems autobusų maršrutams

Lietuva

Pexels.com nuotr.

Ignas DobrovolskasŠaltinis: ELTA

296721

Susisiekimo viceministras Mindaugas Tarnauskas sako, kad valstybė galėtų užtikrinti didesnį finansavimą nepelningiems tarpmiestiniams autobusų maršrutams. Anot jo, tai galėtų būti daroma tiek iš valstybės biudžeto, tiek prisidedant savivaldybėms.

„Kalbant apie detales, turėtume žiūrėti tiek į valstybės biudžetą, tiek ir į tai, kiek vietos savivalda gali prisidėti“, – pirmadienį LRT radijui teigė M. Tarnauskas.

Jis pažymėjo, kad Seimo pavasario sesijos metu planuojama teikti iniciatyvų, susijusių su tarpmiestiniu susisiekimu autobusais.

„Pavasario sesijoje gali būti tam tikrų iniciatyvų, tiek iš Vidaus reikalų ministerijos, kalbant apie tarpsavivaldybinį transportą, tiek apie Transporto kodekso tam tikrus pakeitimus“, – kalbėjo susisiekimo viceministras.

Praeitais metais priimtomis Kelių transporto kodekso pataisomis įtvirtintas laisvas reguliuojamas verslo modelis vežėjams, vežantiems keleivius tarpmiestiniais autobusais reguliaraus susisiekimo maršrutais.

Esamiems vežėjams sklandžiai pereiti prie naujo verslo modelio buvo numatytas 18 mėnesių pereinamasis laikotarpis.

Tarpmiestinio susisiekimo autobusais reforma, anot Susisiekimo ministerijos, suteikia privalumų keleiviams – reguliarių maršrutų autobusais bus galima pasiekti visus Lietuvos regionus. Teikiant viešąją paslaugą, turi būti užtikrinti autobusų reisai ir tais maršrutais, kurie vežėjams yra nepatrauklūs ar nepelningi.

Tarpmiestinių autobusų maršrutai turi atitikti nustatytus reikalavimus dėl minimalaus maršruto ilgio ir autobusų reisų dažnumo, priklausomai nuo gyventojų skaičiaus maršruto pradžios ir pabaigos miestuose. Siekiant užtikrinti patogesnes jungtis, autobusų maršrutai gali prasidėti ir baigtis ne tik autobusų stotyje, bet ir oro uoste. Tarpmiestinių autobusų maršrutus nustato, keičia ar panaikina Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA).

Pagal nustatytus reikalavimus tolimojo susisiekimo autobusai turi būti ne senesni nei 14 metų (nuo 2026 m. – ne senesni kaip 10 metų), autobusų stotys turi tapti modernesnės ir patogesnės keleiviams.

Reformuojant tarpmiestinio susisiekimo autobusais sistemą įgyvendinamas 2020 m. Konkurencijos tarybos reikalavimas užtikrinti vežėjų konkurenciją šių paslaugų rinkoje.

Nuo šių metų liepos 1 d. įsigaliojusio Kelių transporto kodekso nuostatos turėjo reikšmingos įtakos vežėjams priimant sprendimus dėl tolimesnės veiklos vykdymo. Dalis vežėjų analizavo tolimojo susisiekimo maršrutus ir jų reisus, o nuostolingų maršrutų savo iniciatyva atsisakė.

Per 7 šių metų mėnesius iš tolimojo susisiekimo autobusais rinkos pasitraukė 5 įmonės, palikdamos rinkoje veikti 28 keleivių vežėjus. Visi šie veiksmai turėjo neigiamos įtakos keleiviams.

Paskelbtame sąraše – 189 unikalūs maršrutai. Tai yra esamas maršrutų tinklas, kuris nusistovėjęs per 30 metų ir prie kurio keleiviai jau yra pripratę. Tačiau keleri metai iš eilės maršrutų ir reisų skaičius Lietuvoje sparčiai mažėjo, informavo LTSA.

Nuo 2022 m. sausio 1 d. iki šios dienos trečdaliu sumažėjo galimybės keliauti tolimojo susisiekimo autobusais: 33 proc. sumažėjo reisų skaičius ir 28 proc. – maršrutų. Nauji ir esami rinkos dalyviai turi visas galimybes atnaujinti keleivių vežimą šiais maršrutais, susigrąžinti buvusius keleivius ir iš naujo formuoti keleivių keliavimo įpročius renkantis viešąjį transportą. Grįžus keleiviams vežėjai, anot LTSA, dar labiau galėtų praplėsti keliavimo galimybes ir išspręsti dalies miestų susisiekimo problemas.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt