Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Eugenijus Sabutis. ELTA / Dainiaus Labučio nuotr.
Paulius Perminas, Vilmantas VenckūnasŠaltinis: BNS.LT
„Tai neprasidėjo prieš dvejus ar trejus metus, skirtingu mastu tai vyksta nuolat iš esmės. (...) Galvoti, kad vienokiu ar kitokiu būdu pasibaigus karui baigsis ir šitie klausimai... Tikrai jie nesibaigs, jie ir toliau išliks. Galvoti, kad pasibaigus ir toliau galime sėdėti ir nieko nedaryti, tikrai čia ne tas atsakymas, kurio mes turėtume ieškoti“, – BNS šią savaitę sakė E. Sabutis.
„Neturime galvoti, kad grįšime prie ankstesnio gyvenimo, jo iš esmės jau nėra, jis yra pasikeitęs, geopolitinė situacija yra pasikeitusi. Tai reiškia, kad mes turime surasti kaip su tuo gyventi, kaip išspręsti tuos klausimus ir galvoti į ateitį, ką daryti, kad tokių klausimų nekiltų“, – kalbėjo jis.
Kaip rašė BNS, Lietuva ir dar 12 Europos Sąjungos (ES) šalių šią savaitę paragino Europos Komisiją (EK) imtis veiksmų dėl Pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GNSS) ryšio trikdžių Bendrijos šalyse.
Laiške Komisijai pažymima, kad GNSS signalų trikdžiai nėra atsitiktiniai incidentai, o sistemingi, pasikartojantys ir tyčiniai Rusijos ir Baltarusijos režimų veiksmai, kuriais siekiama sutrikdyti stabilų regiono infrastruktūros, ypač susisiekimo, funkcionavimą.
Po šio kreipimosi Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis teigė, kad trikdžiai susiję su Rusijos bandymu apsaugoti Kaliningrado sritį nuo galimų oro antpuolių, o šią problemą regiono valstybės patirs tol, kol Kremlius tęs karą Ukrainoje.
E. Sabutis su tokia pozicija nesutinka ir teigia, kad ryšio slopinimo įranga naudota ir anksčiau, pavyzdžiui, Sovietų Sąjungoje slopinant užsienio radijo šalių transliacijas.
„Jau tada ta valstybė, kurios perėmėja dabar yra Rusija, o Baltarusija dalinai, naudojo įrangą įvairiems signalams slopinti. Tuo metu nebuvo nei GPS, nei nei kažko kito, bet jau slopindavo. Tai sakyti, kad kažkas pasikeitė, yra per drąsu. Toje valstybėje niekas niekada nepasikeitė ir nesiruošia keistis“, – teigė susisiekimo ministras.
Lietuvos, Latvijos, Estijos, Vokietijos, Slovakijos, Suomijos, Slovėnijos, Čekijos, Italijos, Nyderlandų, Ispanijos, Danijos ir Rumunijos ministrai ragina ES imtis visų politinių, diplomatinių ir teisinių priemonių, siekiant stiprinti tarptautinį spaudimą Rusijos ir Baltarusijos režimams, įskaitant sankcijas asmenims ir subjektams, susijusiems su tyčiniu GNSS signalų trikdžių sukėlimu.
Laiške siūloma apsvarstyti galimybę stiprinti radijo dažnių stebėseną, išplėsti ES ir NATO valstybių narių koordinavimo mechanizmus, skirtus bendram stebėjimui, duomenų mainams ir galimam reagavimui į GNSS trikdžius.
Taip pat raginama paspartinti trikdžiams atsparių GNSS paslaugų diegimą, atnaujinti ir modernizuoti esamą navigacijos infrastruktūrą.
„Taip, dabar tai yra tik politinė žinutė, bet mūsų didžiuliu noru ir tolimesnio darbo pastangomis ji gali transformuotis jau į konkrečius sprendimus. Taip, aš puikiai žinau, kad ES veikimas yra nelabai greitas, bet jei išvis nieko nedarysime, tai tikrai niekada niekas nepajudės“, – sakė E. Sabutis.
„Oro navigacijos“ duomenimis, sausį fiksuota iki 400 pranešimų apie GPS ryšio trikdžius – tai yra dešimt kartų daugiau nei 2024-ųjų pirmą mėnesį, tuo metu kovą jų nustatyta mažiau.
Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Marius Česnulevičius anksčiau teigė, kad orlaivių skrydžius pastaraisiais mėnesiais apsunkinę GPS signalų trikdžiai yra susiję su Rusijos veikla ginantis prieš Ukrainos atsakomuosius smūgius į Rusijos teritorijoje esančius objektus, tačiau nėra specialiai nukreipti prieš Lietuvą.