Susisiekimo ministerija nori skirti ES lėšų geležinkelių keliamam triukšmui mažinti

Vilnius

Redakcijos archyvo nuotr.

Reporteris UgnėŠaltinis: Etaplius.lt

46608

Susisiekimo ministerija nori ES paramos lėšų skirti geležinkelių keliamam triukšmui mažinti. Ministerija parengė ir pateikė derinti ES fondų investicijų paskirstymo pakeitimo projektą, kuriuo, kaip teigia, siekia paspartinti ES lėšų panaudojimą ir padidinti jų panaudojimo efektyvumą.

Iš 2014-2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos darniai transporto ir pagrindinių tinklų infrastruktūros plėtrai Susisiekimo ministerija nori skirti lėšų neigiamo poveikio aplinkai geležinkeliuose mažinimui.

„(Pakeitus - ELTA) projektų finansavimo sąlygų aprašą, atsirastų galimybė iš priemonės lėšų finansuoti geležinkelių transporto sukeliamo triukšmo slopinimo priemones, įrengiamas ne tik pagrindiniame geležinkelio ruože Vilnius-Kaišiadorys, bet ir kituose miestuose, kurių gyventojai yra labiausiai veikiami triukšmo“, - teigiama ministerijos rašte.

Projektą ministerija iki rugpjūčio 6 dienos teikia derinti Centrinei projektų valdymo agentūrai.

2016 metais dėl traukinių keliamo triukšmo Kaišiadorių miesto gyventojai kreipėsi į rajono savivaldybę, ši savo ruožtu - į „Lietuvos geležinkelius“.

„Lietuvos geležinkeliai“, atsakydami į administracijos raštą, informavo, kad parengto techninio projekto, kuriame figūruoja ir garso apsauginės sienelės, sprendinių įgyvendinimas nenumatytas iki 2020 m., tuomet pranešė savivaldybė.

Šių metų liepos viduryje „Lietuvos geležinkelių“ atstovams apsilankius Kaišiadoryse, gyventojai jiems priminė apie prieš kelerius metus duotus pažadus įrengti garsą slopinančią sienelę, gyventojus apsaugančią nuo traukinių keliamo triukšmo, teigiama Kaišiadorių rajono savivaldybės pranešime.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono biuro atstovų teigimu, triukšmas yra ne tik aplinkosaugos problema, bet ir veiksnys, keliantis vis didesnę grėsmę visuomenės sveikatai. Nustatyta, kad dėl transporto sukeliamo triukšmo Europos gyventojai kasmet praranda ne mažiau kaip 1 mln. sveiko gyvenimo metų. Triukšmas ne tik dirgina klausą ar trikdo žmonių miegą, bet gali sukelti širdies priepuolius, susilpninti gebėjimą mokytis. Palyginti su kitomis aplinkosaugos sritimis, triukšmo sukeliamos ligos yra antroje vietoje po oro taršos.

Neigiamas triukšmo poveikis lemia ne tik tiesiogines išlaidas sveikatos priežiūrai, bet ir netiesiogines išlaidas, susijusias su darbuotojų darbo kokybės sumažėjimu, ankstyvesniu nedarbingumu, papildomomis garso izoliacijos įrengimo išlaidomis būstuose bei nekilnojamojo turto nuvertėjimu.

Europos Parlamentas ir Taryba siekia, kad ne vėliau kaip iki 2020 m. Europoje būtų reikšmingai, iki beveik PSO rekomenduojamo lygio, sumažinta akustinė tarša. Tam būtina įgyvendinti atnaujintą ES triukšmo politiką, suderintą su naujausiomis mokslo žiniomis, imtis priemonių triukšmui mažinti jo susidarymo šaltinyje, projektuojant miestus naudoti naujoves.

Seimo patvirtintoje Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų programoje numatyta, kad gyventojų, teigiančių, jog jie kenčia nuo triukšmo, dalis iki 2020 m. ir iki 2025 m. turi mažėti po 5 proc. skaičiuojant nuo 2012 m. lygio.

Nacionalinėje programoje nustatytiems tikslams pasiekti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ėmėsi priemonių triukšmo valdymo teisiniam reguliavimui tobulinti. 2016 m. Seime priimtas Sveikatos apsaugos ministerijos parengtas Triukšmo valdymo įstatymo pakeitimas. Jame didžiausias dėmesys skiriamas strateginio triukšmo kartografavimo ir veiksmų planavimo reikalavimų tobulinimui.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt