Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt
Spalio pabaigoje Utenos rajono savivaldybės administracijoje buvo surengti daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkų susirinkimai. Į juos buvo pakviesti Aušros, J. Basanavičiaus, Krašuonos, Sėlių, Smėlio, Taikos, Aukštakalnio, A. Baranausko, Aukštaičių ir kitų gatvių daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkai.
Pastariesiems apie daugiabučių namų atnaujinimą (modernizavimą), viešųjų erdvių sutvarkymą, renovacijos naudingumą, daugiabučių ir kvartalinės renovacijos perspektyvos Utenoje bei kitais klausimais kalbėjo Utenos rajono savivaldybės administracijos direktorius Jonas Slapšinskas, Teritorijų planavimo ir statybos skyriaus vyr. specialistas Vytautas Nakas, vyr. architektas Evaldas Rimas, Būsto energijos taupymo agentūros atstovė Nijolė Graužinytė, UAB „Utenos butų ūkis" direktorius Valdemaras Macijauskas, pavaduotojas Bronius Šaukeckas ir kiti atstovai.
Susirinkę bendrijų pirmininkai buvo supažindinti su Aplinkos ministerijos paskelbtu kvietimu teikti paraiškas rengti ir įgyvendinti naujus daugiabučių namų atnaujinimo projektus, būstų ir kitų patalpų savininkams, dalyvaujantiems programoje, teikiama valstybės parama, Vytautas Nakas kalbėjo apie daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) priemones, šilumos nuostolių pasiskirstymą nerenovuotame daugiabutyje, daugiabučio namo renovacijos etapus, Evaldas Rimas pristatė kvartalų energinio efektyvumo didinimo pagrindinius principus, kvartalo renovacijos projekto įgyvendinimo stiprybes ir galimybes.
Utenos rajono savivaldybės administracijos direktorius Jonas Slapšinskas pabrėžė, kad kvartalinė renovacija – tai ir daugiabučių namų modernizavimas, ir aplinkos infrastruktūros atnaujinimas. „Šie dalykai vienas nuo kito neatsiejami, – sakė direktorius. – Utenos rajono savivaldybė yra pasiruošusi tvarkyti renovuojamų namų aplinką, kai tik norą renovuoti savo daugiabutį pareikš namo gyventojai. Taip pat namo gyventojai turi žinoti, kad renovuojamam namui, jei to patys pageidaus, bus priskirta teritorija, kurioje galės tvarkytis kaip tikri šeimininkai. Primenu, kad geresnių sąlygų renovuoti savo daugiabutį kaip dabar ateityje nebus. Valstybės parama tik mažės, tad su renovacija delsti negalima".
Minėtame naujausiame Aplinkos ministerijos kvietime yra išplėstas paraiškų tiekėjų ratas. Anksčiau paraiškas galėjo teikti tik savivaldybės, o dabar – ir savivaldybės, ir programos administratoriai, ir namo (namų) administratoriai, net privatūs asmenys, pasirašę sutartis su daugiabučiu namu ar bendrija. Tai turėtų paspartinti daugiabučių renovacijos procesą ir paskatinti gyventojus pasirinkti ne nieko nedarymą, o lėšų, išleidžiamų būsto šildymui, taupymą ir pritarimą namo atnaujinimui (modernizavimui) bei pastatų energinio efektyvumo didinimui.
„Mes stengiamės paspartinti renovacijos procesą mieste, bet sprendimas renovuoti ar ne daugiabutį priklauso namo gyventojams, – kalbėjo Jonas Slapšinskas. – Pastebėjome, kad jaunesni daugiabučių namų gyventojai supranta renovacijos svarbą ir naudą bei pritaria atnaujinimo procesui, o tarp senjorų jau daugiau abejojančių ir nepritariančių. Dažnai klausiama, kodėl reikia renovuoti? Renovacija – tai ir taupymas, ir gražesnė aplinka, ir daug šiltesni butai, ir kita gyvenimo kokybė, ir dvigubai išaugusi buto vertė."
Išklausę pranešimus bei argumentus, kodėl reikia renovuoti savo daugiabutį, daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkai pateikė gausybę klausimų. Juos domino galimybė bendrijai valdyti renovuoto namo žemės sklypą, teritorijos renovuotam namui priskyrimas, renovacijos kaina, etapai, trukmė, renovuotų namų aplinkos infrastruktūros sutvarkymas, priemonės, kuriomis yra apšiltinamas daugiabutis namas ir kt. Buvo išreikšta nuogąstavimų dėl šiltinimo priemonių, kurios gali būti nesaugios ir degios, bendrijų pirmininkus baugino galimas staybininkų darbo brokas, kurio pasekmė – į butus „įsimetęs" pelėsis. Susirinkusieji buvo informuoti, kad palėsis gali būti randamas senos statybos namuose. O šiuolaikinė renovacija užkerta bet kokius kelius pelėsiui „apsigyventi" namuose.
Pirmieji susirinkimai, kaip dabar žinoma, buvo naudingi, nes investicinio projekto rengimui pritarė Sėlių gatvės trijų daugiabučių namų ir Aušros gatvės namo gyventojai. Norą rengti investicinį projektą pareiškė ir kitų daugiabučių bendrijos. Šiuo metu susirinkimai dėl namų ir kvartalinės renovacijos yra organizuojami su daugiabučių namų butų savininkais. Pirmieji į susirinkimus rinkosi Aukštakalnio kvartalo gyventojai. Daugiabučių namų ir kvartalinės renovacijos nauda, svarba, trukmė, perspektyvos ir etapai lapkričio mėnesį taip pat bus pristatyti Aušros, V. Kudirkos, Vaižganto, Krašuonos, Smėlio gatvių gyventojams.