Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt
Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Panevėžio AVMI) informuoja, kad po beveik trejus metus teismuose trukusių ginčų mokesčių administratorius laimėjo bylą prieš vieną Panevėžio bendrovę - Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė bendrovės apeliacinį skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teisimo sprendimą. Teismo nutartimi konstatuota, jog Panevėžio AVMI pagrįstai bendrovei apskaičiavo į valstybės biudžetą papildomai sumokėti beveik 115 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčio, taip pat per 57 tūkst. eurų delspinigių ir baudų.
Ginčas tarp bendrovės ir mokesčių administratoriaus kilo po to, kai buvo patikrinta bendrovės veikla, vykdyta 2013-2014 metais. Paaiškėjo, kad bendrovė sukaupė beveik 2 mln. eurų (tuo metu – apie 7 mln. litų) nepaskirstytojo pelno, tačiau dividendų nemokėjo. Vietoje to panevėžiečių bendrovės akcininkas įsteigė kitą bendrovę (holdingą), kuri iš pirmosios bendrovės turimas akcijas nusipirko už 2,5 mln. eurų (8,5 mln. litų).
„Mokesčių administratoriui įtarimų sukėlė faktas, kad už 2,5 mln. eurų vertės akcijas naujai įsteigta bendrovė sumokėjo tik 29 tūkst. eurų, o likusiai skolai padengti išleido obligacijas, kurias tą pačią dieną įsigijo pirmosios bendrovės akcininkas. Mokesčių inspektorių nuomone, kurią patvirtino ir teismas, tokia schema buvo sukurta siekiant sudaryti galimybes bendrovės akcininkams išmokėti dividendus išvengiant mokesčių“, - teigia Panevėžio AVMI viršininkas Aldas Skvarnavičius.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad ginčas tarp bendrovės ir mokesčių administratoriaus kilo dėl to, ar mokesčių administratorius pagrįstai pripažino, jog bendrovė, pasinaudodama naujai įsteigta holdingo bendrove, kaip tarpine grandimi, akcininkams išmokėjo dividendus, išvengiant jų apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu. Teismo vertinimu, nustatytos faktinės aplinkybės ir aktualios Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatos leidžia daryti išvadą, kad bendrovė, išmokėdama dividendus holdingo bendrovei, siekė išvengti tų mokestinių prievolių, kurios atsirastų, jei šios sumos, kaip dividendai, būtų tiesiogiai išmokėti akcininkams.
VMI primena, jog visus gyventojus ir įmones VMI vienintelį kartą atleidžia nuo praeityje nesumokėtų mokesčių delspinigių ir suteikia progą išvengti baudų, jei mokesčių mokėtojai iki š. m. liepos 1 d. patikslins savo 2014 m. – 2018 m. mokesčių deklaracijas ir deklaruos pamirštus mokesčius. Atleidimas nuo delspinigių galioja praeityje pamirštiems sumokėti VMI administruojamiems mokesčiams, išskyrus žemės mokestį.
Nuo metų pradžios jau gauti 746 prašymai sudaryti savanoriškai deklaruotų anksčiau pamirštų mokesčių periodinių mokėjimų grafikus bendrai 5,86 mln. eurų sumai. Pažymėtina, kad tai tik dalis savanoriško atsiskleidimo galimybe pasinaudojusių mokesčių mokėtojų, nes, siekiant išlaikyti konfidencialumą ar nesusiduriant su apyvartinių lėšų trūkumu, mokesčių mokėtojai gali ir nesikreipti dėl mokėjimų grafiko sudarymo.