Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Šiaulių „Aušros“ muziejusŠaltinis: Etaplius.LT
Atėjusių laukia senoviški žaidimai, gardi ir kvapni žolelių arbata, piemenų duonos kepimas ir kitokios pramogos. Bus galima aplankyti ne tik vėjo malūną, bet ir svirne įrengtą atvirų saugyklų ekspoziciją. Sutemus, kaip ir daugelyje Lietuvos, Latvijos ir kitų pasaulio vietų, prie Žaliūkių vėjo malūno uždegsime baltų vienybės sąšaukos laužą. Ugnis – ženklas, kad esame. Ugnies uždegimas vienu metu – mūsų visų vienybė. Kartu prie laužo būti ir vienytis kvies bendruomenės „Kelmės bočiai“ meno mėgėjų kolektyvo ,,Pavakarys“ muzikantai (vad. Antanas Pažarauskas).
Rudens lygiadienis kartais dar vadinamas rudens sambariais. Žodis „sambariai“ mena senas baltiškas tradicijas. Rugsėjo pabaigoje, per rudens lygiadienį, mūsų protėviai džiaugdavosi derliumi. XV a. vid. lenkų kronikininkas, istorikas ir diplomatas, daug rašęs apie Lietuvą ir senąją lietuvių religiją, Janas Dlugošas (jo tėvas Jonas Dlugošas iš Niedzielsko, riteris, Žalgirio mūšio dalyvis) aprašė rudenį miškeliuose rengtus derliaus nuėmimo sambarius. XIX a. -apie sambarius rašė ir Simonas Daukantas, Lietuvos istorikas, rašytojas ir švietėjas, vienas iš pirmųjų tautinio atgimimo ideologų. Visi sambarių dalyviai dažniausiai susirinkdavo į kurią nors gėlėmis ir vainikais išpuoštą trobą ar kiemą, susinešdavo įvairių vaišių, prašydavo Dievą laiminti visų rūšių grūdus, linksmindavosi ir puotaudavo.
Sako, kad senovėje per rudens lygiadienį būtinai aukodavo ožį, nes jis yra vaisingumo, derlingumo simbolis. Saulei nusileidus, dėkodami už skalsą, vasaros gėrybes ir gerą šių metų derlių, sodyboje sudeginsime ir ožį, ir kitus tradicinius Rudens lygiadienio simbolius, nupintus iš šiaudų. Atliksime ir dar vieną svarbią apeigą: pasemsime iš laužo žarijų, ir ugnį, išneštą iš trobos per Kupolines, per vasarą įvairių švenčių metu degusią Žaliūkių malūnininko sodybos laužavietėje, parnešime į trobą ir įkursime krosnį. Ne veltui seniau sakydavo, kad per Kupolines ugnis išeina iš trobos į laukus, o per Rudens lygiadienį iš laukų sugrįžta į trobą.
Tikima, kad šią dieną, netinka būti vienam namuose, todėl kviečiame šalia Žaliūkių malūno esančių bendruomenių narius ir visus šiauliečius, neabejingus mūsų tautos papročiams ir praeičiai, susiburti Žaliūkių malūnininko sodyboje.
Renginys nemokamas.