Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Etaplius.ltŠaltinis: Ignalinos rajono savivaldybė
Konferenciją vedęs Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka kalbėjo, kad anksčiau labiau rūpinomės kalbos kokybe, o dabar esame priversti rūpintis kalbos buvimu, kadangi kitakalbių kiekis Lietuvoje yra labai didelis.
Konferencijoje kalbėję Seimo narys Audronius Ažubalis, Seimo narė Dalia Asanavičiūtė, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Violeta Meiliūnaitė ir kiti akcentavo, kad į Lietuvą plūstelėjusi imigrantų banga sukėlė nemažai iššūkių Lietuvos institucijoms. Būtina rūpintis kitakalbių integracija, valstybinės kalbos mokymu, tačiau įrankių tam nepakanka – trūksta mokytojų, metodinės medžiagos, lėšų valstybinės kalbos kursams ir pan.
Ypač problema aktuali tampa po spalio pradžioje Seimo priimtos Valstybinės kalbos įstatymo pataisos, pagal kurią nuo 2026 m. pradžios informacija tiesiogiai parduodant prekes ir teikiant paslaugas turės būti mūsų šalies valstybine kalba.
Tačiau susirinkusiuosius optimistiškai nuteikė konferencijoje gražia lietuvių kalba prabilę iš Kazachstano, Kirgizijos ir Ukrainos atvykę emigrantai, savo namais laikantys Lietuvą ir kalbantys mūsų valstybine kalba. Atvykę į Lietuvą, jie suprato, kad visiškai integruotis į valstybės gyvenimą galima tik mokant tos šalies kalbą. O kai yra noro ir motyvacijos, tada atsiranda ir galimybių.
Konferencijoje pasidalyta lietuvių kalbos mokymo organizavimo patirtimi, išklausyta Užimtumo tarnybos ir Migracijos departamento informacija apie migrantų kiekius, jų integraciją, problemas ir iššūkius.