Suomijos žvalgyba: karo Ukrainoje pabaiga gali sustiprinti priešiškus Rusijos veiksmus Europoje

Pasaulis

Suomijos vėliava / Pexels

Viljama SudikienėŠaltinis: ELTA

348131

Karo Ukrainoje pabaiga gali sudaryti sąlygas Rusijai dar labiau sustiprinti priešišką veiklą kaimynėje Suomijoje ir Europoje, antradienį pranešė Suomijos žvalgybos agentūra „Supo“.

„Kai pasibaigs karas Ukrainoje, Rusijos ištekliai bus išlaisvinti daryti įtaką kitur“, – sakoma agentūros 2025 m. nacionalinio saugumo ataskaitoje.

„Rusija yra agresyvi, ekspansinė valstybė, pasirengusi panaudoti visas priemones savo politiniams tikslams pasiekti“, – pranešime teigia „Supo“ direktorius Juha Marteliusas.

Jis sakė, kad Rusija kelia „rimtą grėsmę Suomijai, ir nesimato jokio pagerėjimo“. „Suomija dar netapo intensyvaus poveikio židiniu, šis poveikis pirmiausia buvo nukreiptas į didžiąsias Europos Sąjungos valstybes nares ir šalis, kuriose yra didelės rusų mažumos ar prorusiškų politinių partijų“, – sakoma pranešime.

„Kaip šalis, besiribojanti su Rusija, ir kaip valstybė prie Baltijos jūros, Suomija turi pasirengti Rusijos įtakos didinimui“, – parašė J. Marteliusas.

Įspėjimas paskelbtas kitą dieną, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė nedelsiant įšaldantis JAV karinę pagalbą Ukrainai.

„Karo Ukrainoje pabaiga pagerins Rusijos galimybes įsitraukti į priešišką veiklą kitur Europoje, nes ji sieks savo politinių tikslų visomis įmanomomis priemonėmis“, – perspėja Suomijos žvalgyba.

Pranešime sakoma, kad Vakarų žvalgybos laikosi „labai vienodo požiūrio į didėjančią Rusijos grėsmę“.

Suomija, turinti 1 340 kilometrų ilgio sieną su Rusija, po Maskvos invazijos į Ukrainą 2022 m. vasario mėnesį padidino savo išlaidas gynybai iki 2,41 proc. bendrojo vidaus produkto. Helsinkis pakeitė karinio neprisijungimo politiką, kurios laikėsi daugelį dešimtmečių, ir 2023 m. balandį įstojo į NATO.

Suomijos žvalgybos agentūra taip pat pabrėžė, kad vykdydamos įtakos operacijas priešiškos šalys vis dažniau naudojasi patikėtiniais.

„Su Rusijos karinės žvalgybos tarnyba GRU susijusios sabotažo operacijos Europoje yra vienas to pavyzdžių. Pasinaudodama tarpininkais, Rusija siekia pridengti savo pėdsakus“, – teigia „Supo“.

Suomija ypač daug dėmesio skiria įtakos ir hibridinėms operacijoms nuo 2024 m. pabaigos, kai buvo padaryta žala jos infrastruktūrai Baltijos jūroje. Suomijos pareigūnai įtaria, kad per vieną tokių incidentų gruodžio 25 d. Rusijos šešėliniam laivynui priklausantis tanklaivis tyčia tempė inkarą jūros dugnu ir nukirto elektros laidą bei keturis telekomunikacijų kabelius.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt