Sunkūs momentai padeda geriau suprasti, kas yra laimė

Šiauliai

Ku­ni­gas dr. Sau­lius Ma­tu­lis: „Vi­si žmo­nės yra ge­ri, tik kai kurie – ne­lai­min­gi. To­dėl ma­no pa­lin­kė­ji­mas yra: šiais me­tais keis­ti ne ki­tus žmo­nes, ne sa­vo šei­mos na­rius, o pra­dė­ti nuo sa­vęs. Nes­var­bu ko­kio am­žiaus be­bū­tu­me.“

Oksana LaurutytėŠaltinis: Etaplius.LT

336904

Pasitinkant 2025-uosius metus vieni kitiems linkėjome laimės, laimingų metų. Šiandien jau sausio 3-oji, šventinis šurmulys pasibaigė, bet taip norisi, kad visi palinkėjimai, kuriuos gavome ir skyrėme kitiems – išsipildytų. Ką turime padaryti dabar, ką galime daryti visus metus, kad ir patys jaustume pilnatvę ir laimę dovanotume kitiems? Šiaulių šv. Jurgio parapijos kunigas klebonas, dr. Saulius Matulis sako, kad jei rytą pradedi su malda ir dėkojimu, viskas ima keistis.

– Kaip gi reikėtų visus metus išsaugoti tą džiaugsmingą būseną, kuri mus buvo apėmusi, palydint senuosius metus ir pasitinkant džiaugsmingus, viltingus 2025-uosius?

– Gal mes labai sureikšminame jausmus, aplankančius per šv. Kalėdas ar pasitinkant Naujuosius metus. Nuo kiekvieno žmogaus asmeniškai priklauso, kaip jis išgyvena šventes. Be abejo, mes palinkime kitiems laimės, tik klausimas – kiek prisidedame prie to linkėjimo, kad iš tiesų palinkėjimą gavęs žmogus taptų laimingu.

Laimė – tokia abstrakti sąvoka. Vieni laimę laiko malonumu, kai gerai jaučiamasi, lanko geros emocijos. Kiti laimę laiko tikslu, pavyzdžiui, mokosi, gauna diplomą ir tuo momentu jaučiasi laimingi, nes pasiekė rezultatą. Gali laimėti loterijoje „Aukso puodą“, tuo momentu būsi laimingas. Bet žinome, kad yra nemažai tokių, kuriems laimėjimas loterijose laimės neatnešė. Todėl, manyčiau, laimė nėra tikslas. Ji yra procesas.

Žvelgiant į šventinį laikotarpį, laimės palinkėjimas, geras žodis – gražus dalykas. Mes žinome, kas buvo praėjusiais metais, bet nežinome, ką atneš šie metai. Todėl tam, kad būtume laimingi, turime sugyventi tarpusavyje, dalytis jausmais, matyti žmogų, kai jam sunkiau ar kai jam geriau.

Laimės pojūtis visą laiką būtų keistas dalykas. Nes jei man, pavyzdžiui, patinka medus ar šokoladas, kasdien juos valgau, jie vieną dieną atsibos. Užsimanysiu silkės, garstyčių. Gyvenime nebūna taip, kad nuolat būtum geros nuotaikos, laimingas.

Mums nutinka visokių dalykų, bet žmogui, kuris stengiasi gyventi dvasinį gyvenimą, kančia, sunkūs momentai, padeda geriau suprasti, kas yra laimė. Gyvenime yra paradoksalių momentų – žmogus, ir išgyvendamas sunkų laiką, kančią – būna laimingas.

– Televizijoje, socialiniuose tinkluose matome daug džiaugsmingų filmukų, kurie tarsi perša nuomonę, kad jei žmogus laimingas, tai jis šokinėja iš laimės, kvatoja, krečia kvailystes. Jei žmogus taip nesielgia, aplinkiniams atrodo, kad jis nelaimingas.

– Mūsų charakteriai skirtingi, laimę kiekvienas išgyvena savaip. Vieni – labai emocingi, kiti – laiko emocijas savyje, yra santūrūs. Reklama yra reklama, ji daro savo darbą... Jei žmogus santūrus, jo kartais paklausia: „kodėl toks rimtas jo veidas?“, bet yra geras posakis, kad po „rimtu veidu slepiasi linksma širdis“.

Antra vertus, yra žmonių, kurie visą laiką juokiasi. Tada imi galvoti, kad jam kažkas negerai, kad jis gyvena kančioje ar pan. Po kurio laiko ir pamatai, kad po juoko kauke žmogus slepia daug sunkumų, juoku kančią maskuoja. Amžina šypsena kartais parodo, kad žmogaus širdis liūdna, nusiminusi, vargina visokie negerumai.

– Kokie dalykai jums pačiam praėjusiais metais suteikė daugiausia džiaugsmo?

– Stengiuosi jausmingai išgyventi kiekvienus metus, ką jie beatneštų. Aišku, būna sunkesnių ir gražesnių momentų, bet visada džiaugiuosi matydamas žmones, kuriems galiu pagelbėti laimingesnėse ir sunkesnėse situacijose. Mane žavi sąžiningumas, pareigų atlikimas, atjauta, kito žmogaus matymas. Su tokiais gera bendrauti. Visiems būna įvairių momentų, bet jei žmonės pasidalija jausmais, pasidalini pats, tai abiems suteikia stiprybės.

Jei kalbėtume apie Šiaulių vyskupiją, džiaugiamės, kad gavome naują vyskupą Darių Trijonį, kuris Romoje baigė studijas, mato visuotinės Bažnyčios pulsavimą. Dabar turime du vyskupus, reta vyskupija gali tuo pasidžiaugti. Manau, kad dvasinis gyvenimas šiais metais bus gilesnis, labiau išjaustas, vyskupija dvasiniame lygmenyje turėtų augti. Žmonėms tai didelė dovana ir aš džiaugiuosi, kad prasidėjo naujas gražus etapas.

– O kokie maži žmogiški dalykai daro jus laimingą?

– Esu kilęs iš Zarasų krašto, kuriame labai daug ežerų. Kasmet vykstu ten pabūti nors kelioms dienoms, pailsėti. Daug malonumo suteikia žvejyba. Kelerius metus auginau šuniuką, kuris buvo tikras mano draugas. Prieš penkerius metus, temstant važiavau pro Rėkyvą ir šalia miško pastebėjau bėgantį gyvūnėlį. Pamaniau, kad kiškis, bet sustojęs pamačiau, kad tai mažas šuniukas, mišrūnas, primenantis pekinuką. Jis buvo šeimininkų išmestas, sumuštas, sergantis, išdaužtais dantimis... Pasiėmiau jį į namus, mes kartu gyvenome, bet pernai balandį jis iškeliavo į šuniukų rojų. Šuniukas man padovanojo daug džiaugsmo ir, jo netekus, aplankė liūdesys. Tokiais momentais ir supranti, kas yra laimė.

– O jūs jaučiate, kad psichologinė žmonių būsena dėl praėjusios koronaviruso pandemijos, karo Ukrainoje, augančių kainų, besaikio lindėjimo socialiniuose tinkluose, yra prasta ir vis prastėja?

– Visais laikais žmonės patyrė tokių išbandymų, taip buvo visada. Jei peržvelgtume istoriją, kiekviena karta turėjo išgyventi įvairių nelaimių: marą, karus ir kt. Gyvename laikais, kai technologijos labai pažengusios, žmonės laiko save išsilavinusiais, intelektualiais, kai ateina tokie dalykai kaip buvo atėjusi pandemija, visi be išimties turėjome pakeisti gyvenimo būdą.

Negalėjome bendrauti, mokytis ir dirbti kartu, tokie dalykai kiekvienam buvo nelengvai išgyvenami. Bet, manau, kad jei žmogus turi širdyje Dievą, su Dievu eina per gyvenimą, ištverti pandemiją nebuvo labai sudėtinga. Žmogus yra sociali būtybė, jis nori bendrauti, būti su kitu žmogumi, tad tie, kurie išdrįsdavo sunkumais pasidalinti, pasikalbėti, pasitikėdami Dievu, praėjo visus sunkumus.

Nusisukus nuo dalykų, kuriuos vadiname amžinosiomis vertybėmis, pastebime, kad mūsų laikas labai užimtas socialiniais tinklais. Jie yra geras dalykas informacijos pateikimui, komunikacijai, bet neatstoja tikro bendravimo akis į akį, negali pakeisti bendruomenės, šeimos, draugų. Problemų yra labai daug ir jei kalbėtume apie vaikus, jie dar nepajėgūs atsirinkti, kokie dalykai yra geri, kokie – ne. Informacijos sraute galima pasiklysti, todėl žmonių būklė ir dvasinis gyvenimas keičiasi.

Pats žmogus savo gyvenimą skirsto į dvi sritis: darbą ir poilsį bei atostogas. Dvasinio gyvenimo žmogus negyvena. Nori jį gyventi, duoti maisto sielai, bet užsipildo socialiniais tinklais, priklausomybėmis. Tai labai negeras dalykas ir, kol mes nesurasime savy ir šalia savęs Kūrėjo veikimo, pilnatvės nelabai jausime.

Jei kiekvieną rytą žmogus pradėtų nuo maldos: „Viešpatie, pradedu naują dieną, būk kartu su manimi, jei būtų sunkiau, pagelbėk. Ačiū tau, Viešpatie“, o vakare, apmąstęs dieną, Viešpačiui padėkotų, sukalbėtų maldelę, labai greitai pamatytų, kaip jo gyvenimas keičiasi. Dievas veda kryptingai. Dievą tiesiog reikia įsileisti į savo gyvenimą.

Galime džiaugtis, kad Dievas mūsų niekada nepamiršta, yra šalia. Tik mums reikėtų išmokti Dievą kviesti ne tik tada, kai yra sunkesnių momentų, bet su juo gyventi, kaip su bičiuliu, kai yra gražių akimirkų, nepamiršti Jam padėkoti. Tada laimingai ir harmoningai keliautume kartu šio gyvenimo kelionėje.

– Ko palinkėtumėte šiauliečiams 2025-ais metais?

– Kad kitame žmoguje matytų Dievo paveikslą, atvaizdą. Negalime skirstyti žmonių į gerus ir blogus. Visi žmonės yra geri, tik kai kurie – nelaimingi. Nelaimingų yra daug, dažniau juos labiau pastebime ir matome. Todėl mano palinkėjimas yra: šiais metais keisti ne kitus žmones, ne savo šeimos narius, o pradėti nuo savęs. Nesvarbu, kokio amžiaus bebūtume. Tada pamatysime, kad ir kiti pradėjo keistis, tapo nuoširdesni.

Gyvenime visi turime savų tikslų, bet esmė – ne tik tikėti, kad Dievas yra, kad galiu į jį remtis, bet ir žinoti, kad Dievas mane myli ir yra man ištikimas. Nors trupinėlį ištikimybės Dievui parodykime, ir gyvenimas taps nuostabus.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt