Sulaukęs prokurorų raginimo šalintis iš tyrimo komisijos pirmininko pareigų, V. Bakas prakalbo apie bandymus daryti spaudimą

Lietuva

V. Bakas. Luko Balandžio, fotobanko nuotr.

Augustė LyberytėŠaltinis: ELTA

283584

Seimo laikinosios komisijos, skirtos tirti Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją, pirmininkas Vytautas Bakas sako, kad neketina nusišalinti iš pareigų. Tai politiką paragino padaryti Generalinės prokuratūros atstovai. Parlamentaras nurodo, kad tokie siūlymai laikinajai komisijai gali būti vertinami kaip bandymas daryti spaudimą.

„Tikrai nenusišalinsiu. Mane paskyrė į komisiją Seimas, žinodamas mano vaidmenį šioje komisijoje“, – žurnalistams antradienio vakarą sakė V. Bakas.

„Pagal įstatymus oficialus prokuroras nėra įgaliotas kažkokiu būdu daryti įtaką komisijos veiklai. Aš tai vertinu kaip bandymą daryti įtaką. Labai nekorektiška daryti spaudimą ir komisijos pirmininkui, ir nariams, ir pačiai komisijai. Bet nepaisant tokių pareiškimų ,komisija savo darbą tęs ir atsakys į klausimus, kuriuos suformulavo Seimas ir kurių laukia visuomenė“, – pabrėžė jis, ir pridūrė, kad jo „gilus situacijos žinojimas yra privalumas, o ne trūkumas“.

Kaip skelbta anksčiau, trečiadienį vykusio laikinosios tyrimo komisijos posėdžio metu Generalinės prokuratūros prokuroras Arūnas Urbelis paragino V. Baką nusišalinti nuo pirmininkavimo komisijai.

„Būtent Vytautas Bakas buvo pirmas žmogus ir pirmas, kuris pažeidė galiojančius teisės aktus“, – teigė A. Urbelis, nurodydamas, kad, remiantis įstatymu, pranešėjas turi teisę kreiptis ne į NSGK pirmininką, bet į komitetą apskritai.

„Kilo daug klausimų, ar šis pranešimas, iki patekimo į teisėsaugos organus, nebuvo parodytas tretiesiems asmenims“, – tęsė jis.

Prokuroras iškėlė klausimą ir dėl nešališkumo. Pasak A. Urbelio, komisijos klausimyne keliami uždaviniai yra susiję ir su pačiu V. Baku – kaip buvusiu Sauliaus Skvernelio rinkiminės kampanijos štabo vadovu. Prokuroras paragino V. Baką nusišalinti nuo komisijos darbo.

„Gaunasi, pirmininkas nori save išsitirti? (...) Apie kokį nešališkumą mes galime kalbėti?“ – retorinė klausimą kėlė A. Urbelis.

Komisija dirbs maksimaliai viešai

Prokurorai taip pat iškėlė klausimą dėl to, ar komisijos posėdžiai neturėtų būti uždari. Pasak generalinės prokurorės Nidos Grunskienės, taip būtų užtikrintas pranešėjo konfidencialumas bei užtikrinta valstybės ir tarnybos paslapčių apsauga.

V. Bakas nurodė, kad komisijos darbas bus kaip įmanoma viešas – išskyrus tuos atvejus, kai uždarų posėdžių prireiks siekiant apsaugoti pranešėjo tapatybę bei kai bus nagrinėjama valstybės paslaptis sudaranti Informacija.

„Ši komisija bus maksimaliai vieša – kaip ir visos komisijos“, – patikino V. Bakas.

„Išskyrus atvejus, kada mes imsimės sprendimų apsaugoti pranešėją, jo tapatybę, (...) kai mes nagrinėsime valstybės paslaptis sudarančią informaciją“, – aiškino jis.

Į kitą posėdį kviesis buvusius Generalinės prokuratūros vadovus

Pasak V. Bako, trečiadienį vykusiame posėdyje ne Generalinės prokuratūros atstovai negalėjo atsakyti į visus jiems pateiktus klausimus, mat, kai buvo nagrinėjama pranešėjo istorija, N. Grunskienė prokuratūrai nevadovavo.

Todėl kitą savaitę nutarta kviestis buvusį vadovą Evaldą Pašilį bei jo pavaduotoją.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę tyrimo komisija buvo susirinkusi į pirmąjį posėdį ir nutarė paprašyti atsakingų institucijų su pranešėjo istorija susijusios informacijos. Taip pat nutarta kreiptis į Generalinę prokuratūrą, žvalgybos kontrolierių.

Seimo įsteigta specialioji VSD pranešėjo komisija sieks atsakyti į klausimus, ar 2019 m. prezidento rinkimų kampanijos metu žvalgyba teisėtai rinko informaciją apie kandidatus, jų aplinką, kaip tvarkė ir ar kam nors perdavė tokią informaciją. Taip pat būtų siekiama išsiaiškinti, ar pastarojoje kampanijoje buvo panaudoti SEB banko klientų duomenys, kokias rinkimines išlaidas patyrė kandidatai. Keliami klausimai ir dėl rinkimus laimėjusio prezidento Gitano Nausėdos ryšių su Baltarusijos trąšų verslo atstovais. Be to, komisija sieks išsiaiškinti, ar po pranešėjo kreipimosi teisėsaugos institucijos – Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) bei Generalinė prokuratūra – tinkamai įvertino gautą informaciją.

Komisija turės pateikti savo išvadą ir nutarimo projektą Seimui iki kitų metų kovo 10 d.

Pirmąjį kartą pranešėjo istorija sulaukė parlamento dėmesio 2019 m. Tuomet pranešėjo perduota informacija pasiekė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK), tačiau šis įvertinęs situaciją pripažino, kad VSD veikė savo kompetencijų ribose.

Pranešėjo istorija grįžo į politinių debatų epicentrą pasirodžius žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygai „Pranešėjas ir Prezidentas“, kurioje atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt