PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2023 m. Kovo 21 d. 15:35

Sukvietė Žemės dienos šventė „Tenai, kur Upė teka“

Trakai

Etaplius.ltŠaltinis: Trakų rajono jaunimo turizmo ir laisvalaikio centro inf.


262330

Kovo 20 dieną Trakų rajono jaunimo turizmo ir laisvalaikio centras, Trakų seniūnija ir Valstybinių miškų urėdijos Trakų regioninis padalinys organizavo Pasaulinės žemės dienos šventę „Tenai, kur Upė teka“.

Šiais metais šventė buvo skirta Žemės maitintojai Upei. Upės išsiuvinėja pasaulį margiausiais raštais, sudygsniuoja istorijas, supina kartu įvairiausias vietoves, laikus ir žmones. Jų srovės gali mus nuplukdyti į tolimiausias vietas, suburti ir atgaivinti. Upės ramina, gąsdina, įkvepia, neleidžia užsimiršti. Upė yra visa jungianti gija. Ši gija sujungė ir mus, 58 šventės dalyvius, sugužėjusius į Neries regioninį parką, Trakų rajono dalyje, kurioje teka du upeliai – Saidės ir Vilsos.

Šventę pradėjome Žemės vėliavos pagerbimu, gražius žodžius tarė Trakų seniūnė Vilma Puišienė, Trakų girininkijos girininkas Vytautas Staišiūnas ir gamtotvarkos specialistė Gintarė Karelina. Visi kartu davėme priesaiką Žemei: pasižadėjome Jos neteršti, Ją puoselėti ir labai branginti.

Žemės vėliava nešini patraukėme į žygį Saidės pažintiniu taku. Šio trumpo 1 km pažintinio tako kertiniai akmenys yra didingas Stirnių piliakalnis bei akmenuota Saidės ir Neries santaka. Stovint ties šių upių susitikimo vieta ir žvelgiant į didžiulius apsamanojusius riedulius vandenyje, stačius upelio slėnio šlaitus ir milžinus medžius, nesunku pasijusti lyg būtum visai ne Lietuvoje. Toks peizažas nėra tipiškas mūsų kraštui, jis labiau primena Skandinavijos šalis. Tačiau išties šis trumpas, vos 5 km ilgio, Saidės upeliukas smagiai gurgėdamas per jo vagoje suvirtusius akmenis neša savo vandenis iš istorinio Trakų ežeryno į Lietuvos upių motiną – Nerį.

Po pasivaikščiojimo kabinome inkilėlius, dalyvavome viktorinoje „Upių labirintai“, teisingai į klausimus atsakę buvo apdovanoti. Tai nebuvo šventės pabaiga, sėdome į autobusus ir vykome aplankyti dar vieno – Vilsos upelio. Tai vienintelis upelis Lietuvoje su natūraliais kriokliais. Vos kelių kilometrų Vilsa tekėdama per klintinius tufus suformavo daug mažesnių ir didesnių krioklių. Didžiausias siekia 1,5 m, bet kasmet kriokliai kinta ar gali atsirasti naujų. Vilsos slėnis taip pat įspūdingas ir gilus, nors aplink upelį natūralus miškas ir išskirtinai pritaikytų takų nėra, vedami girininko nužygiavome iki pat santakos su Nerimi.

Džiaugiamės, kad domėjimąsi gamta Žemės dieną mus lepino prisotintas saulės spindulių, paukščių čiulbėjimo, upelių čiurlenimo bei pušų ošimo oras. Gera kvėpuoti švariu oru, matyti natūralią aplinką, klausytis gamtos garsų.