PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Sportas2025 m. Gegužės 9 d. 11:32

Suderinti studijas ir sportą: Lietuvos studentų ir sportininkų sėkmės istorijos

Lietuva

Tenisas / Unsplash

EtapliusŠaltinis: Reklaminis turinys


360780

Kai jaunas žmogus pasirenka sportininko kelią, jo dienotvarkė nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro užpildyta treniruotėmis, varžybomis, atsigavimu, mitybos režimu. Tarp šių intensyvių veiklų – dar ir paskaitos, sesijos, kursiniai darbai. Skamba kaip neįmanoma kombinacija? Tačiau Lietuvoje vis daugiau studentų sėkmingai derina sportą ir mokslą, o jų istorijos įkvepia tikėti, kad dvigubas tikslas – pasiekiamas.

Universiteto suole ir čempionato trasoje – vienu metu

Studentai sportininkai dažnai gyvena tarp dviejų pasaulių: viename jų laukiama medalių, kitame – egzamino rezultatų. Tačiau abu pasauliai gali sugyventi, jei aplinka tam palanki. Lietuvos aukštosios mokyklos vis dažniau supranta šį poreikį – siūlo lankstesnes studijų formas, leidžia prisitaikyti prie treniruočių grafikų, suteikia papildomas konsultacijas ar net nuotolines studijų galimybes.

Lietuvos sporto universitetas (LSU), Vilniaus universitetas (VU), Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) bei KTU jau seniai garsėja kaip draugiški sportininkams. Dalis jų net turi oficialias programas, skirtas profesionaliems sportininkams, kuriose galima ne tik mokytis pagal individualų grafiką, bet ir gauti papildomą finansinę ar emocinę paramą.

Gabrielė Leščinskaitė – tarp šautuvo, slidžių ir knygų

Biatlonininkė Gabrielė Leščinskaitė, studijavusi VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute, yra viena geriausių pavyzdžių, kaip galima siekti aukštumų abiejose srityse. Jos dienos prasidėdavo su treniruote, tęsėsi per paskaitas, o vakare vėl grįždavo prie fizinio krūvio ir pasiruošimo varžyboms.

„Ne kartą tekdavo mokytis traukinyje, po stovyklos užsienyje jungtis prie virtualių paskaitų ar ruoštis egzaminams viešbutyje tarp treniruočių. Bet, kai turi aiškų tikslą, – viskas įmanoma“, – yra sakiusi Gabrielė.

Rūta Meilutytė – disciplina, kuri užgimsta anksti

Nors olimpietė Rūta Meilutytė mokėsi daugiausia užsienyje, jos požiūris į mokslo ir sporto derinimą įkvėpė ne vieną Lietuvos jaunuolį. Net ir ruošiantis olimpinėms žaidynėms, Rūta skirdavo laiko mokslams, ir dažnai pabrėždavo, kad išsilavinimas yra ilgalaikė investicija, kuri niekada nepraras vertės.

Jos pavyzdys rodo, kad net pačiu aukščiausiu lygiu sportuojant, išsilavinimo siekis neprivalo būti atidėtas.

Universitetai, kurie prisitaiko prie sporto ritmo

Dauguma aukštųjų mokyklų Lietuvoje vis dažniau pritaiko sistemas sportininkų poreikiams:

  • Nuotolinės paskaitos ir lankstūs atsiskaitymo terminai tapo norma.

  • Specialios stipendijos bei bendrabučio vietos skiriamos be konkurso tiems, kurie atstovauja Lietuvai.

  • Universitetuose kuriamos mentorystės programos sportininkams, padedančios planuoti mokslus ilgalaikėje perspektyvoje.

LSU net siūlo sportininkams studijų programas, kuriose mokymo turinys pritaikytas prie jų realaus grafiko – treniruotės, stovyklos, varžybos yra suderinamos su mokymosi procesu.

Emocinis fonas – tai, apie ką mažai kalbama

Vienas didžiausių iššūkių – emocinis spaudimas. Kai reikia išlikti konkurencingam abiejose srityse, atsiranda nuovargis, abejonės, o kartais – net ir perdegimas. Todėl kai kurie universitetai, pavyzdžiui, VDU ar KTU, pradėjo siūlyti sportininkams galimybę konsultuotis su psichologais ar karjeros konsultantais.

Sporto psichologė teigia: „Sportininkai dažnai įsisuka į „visko siekimo“ spiralę. Kai padedame jiems sustoti ir įvardinti tikruosius prioritetus, jie pradeda dirbti efektyviau, o ne daugiau.“

Naujoji karta sportuoja ir mokosi kitaip

Šiandieniniai studentai sportininkai turi naujų įrankių – nuo Google Classroom iki Teams, nuo online egzaminų iki dalyvavimo paskaitose net būnant užsienyje. Technologijos tapo tiltu tarp sporto ir studijų, todėl dviguba karjera nebėra tik išimtis – tai tampa norma.

„Anksčiau visi sakydavo – reikia rinktis: arba mokslas, arba sportas. Dabar sakome – kodėl ne abu?“ – sako Ignas, KTU studentas ir krepšininkas.

Ir ką tai sako apie mūsų ateitį?

Lietuva turi potencialą ne tik auginti olimpiečius, bet ir kurti sąlygas jiems tapti intelektualiais, visapusiškais žmonėmis. Sėkmingai suderinus studijas ir sportą, jaunuoliai ne tik laimi medalius – jie laimi gyvenimą.

Martynas Norvilas – sporto žurnalistas su daugiau nei 20 metų patirtimi. Rašau apie sportą, lažybas. Sekite mane LinkedIn arba apsilankykite mano svetainėje Martynas Norvilas.

Reklama