Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Ieva GrinienėŠaltinis: Etaplius.lt
Šiaulių universiteto Ekonomikos katedros dr. Jūratė Marcišauskienė, norėdama nustatyti rodiklius, leidžiančius investuotojui priimti sprendimą, savo disertacijoje „Investicinio portfelio sudarymas taikant kompleksinį vertinimą akcijų atrankai skirtingo efektyvumo rinkose“ analizavo akcijų atrankos rodiklius ir vertino JAV ir Baltijos šalių akcijų portfelių rezultatus.
Disertacijoje analizuojamas tik individualaus investuotojo akcijų portfelis, sudaromas vadovaujantis sprendimo priėmimo teorija, paremta vertybinių popierių kompleksiniu vertinimu. Kompleksiniam akcijų atrankos vertinimui sudarytas unikalus modelis, kuris leidžia atrinkti investicijoms patrauklias akcijas tiek finansinių institucijų darbuotojams, tiek individualiems investuotojams. Apie disertaciją, tyrimą, jo išvadas ir patarimus investuotojams kalbame su socialinių mokslų srities ekonomikos krypties mokslų daktare Jūrate Marcišauskiene.
Pakomentuokite plačiau savo disertaciją „Investicinio portfelio sudarymas taikant kompleksinį vertinimą akcijų atrankai skirtingo efektyvumo rinkose“.
Investicinio portfelio sudarymas padeda planuoti, vertinti, kontroliuoti investuotojo visos investicinės veiklos galutinius rezultatus vertybinių popierių rinkoje. Pagrindinis investuotojo tikslas yra uždirbti kuo didesnį pelną iš investicijų kuo mažiau rizikuojant, tai yra pelningumo maksimizavimas ir rizikos minimizavimas. Rizika kyla tada, kai atsiranda veiksnių, galinčių pakeisti investicijų pelningumą, vykstant dideliems ekonominiams pokyčiams ekonomikoje.
Taigi, investicinio portfelio sudarymas, nustatant investicijų pelningumą ir įvertinant galimą riziką, yra ypač svarbus investuojant skirtingo efektyvumo rinkose. Norėdamas sudaryti investicinius portfelius investuotojas turi pasirinkti investicijų atrankos metodiką: techninę ar fundamentaliąją analizę.
Finansų rinkų techninė analizė apima finansinių priemonių kainos kitimo stebėjimą ir tikrinimą tam tikra kiekybine technika, nenaudojant jokių fundamentaliųjų veiksnių. Fundamentalioji analizė įgalina įvertinti akciją, nustatyti jos vertę. Fundamentalioji analizė grindžiama akcijų vertės samprata, o akcijų vertės augimas priklauso nuo įvairių veiksnių, pavyzdžiui, nuo įmonės vadybos veiksmų, pramonės ir ekonomikos perspektyvų.
Atlikus mokslinių tyrimų apžvalgą nustatyta, kad mažai dėmesio yra skiriama portfelio sudarymo etapui – vertybinių popierių atrankai, atlikus akcijų vertinimą. Todėl tyrimo rezultatai yra orientuoti į akcijų atrankos modelio sukūrimą, kuris leistų tinkamai atlikti atranką, kad vėliau investuotojai gautų didesnį pelningumą nei vidutiniškai rinka gali pasiūlyti.
Paprastais žodžiais paaiškinkite, kas yra investicinis portfelis ir kaip jis sudaromas.
Investicinis portfelis yra įvairių finansinių priemonių rinkinys. Investicinio portfelio analizė susideda iš dviejų dalių: portfelio sudarymas ir portfelio valdymas. Portfelio sudarymas prasideda nuo investuotojo tikslų nustatymo. Svarbus ir investavimo horizontas. Spekulianto ir investuotojo laiko horizontai skiriasi. Investicinė politika yra investicijų portfelio turto paskirstymas tarp įvairių turto grupių. Investicinę politiką formuoja investicijų valdytojas arba investicinio portfelio savininkas. Investavimo patirtis svarbi priimant investavimo sprendimus.
Kitas portfelio sudarymo etapas yra vertybinių popierių analizė, susidedanti iš atskirų vertybinių popierių arba vertybinių popierių grupių analizės. Remiantis vertybinių popierių analizės rezultatais sudaroma efektyvių portfelių aibė. Investuotojas pasirenka optimalų portfelį iš rinkinio. Portfelis valdomas pagal investuotojo pasirinktą strategiją.
Savo darbe lyginote Jungtinių Amerikos Valstijų ir Baltijos šalių rinkas. Kodėl pasirinkote būtent šias šalis?
JAV ir Baltijos šalių vertybinių popierių rinkos skiriasi savo dydžiu, likvidumu, gyvavimo laikotarpiu, rinkos efektyvumu ir kita. JAV rinka yra viena iš didžiausių, o Baltijos šalių rinka yra gerokai mažesnė pagal rinkoje esantį akcijų skaičių. Norint palyginti rodiklius, tirti pasirinktos JAV ir Baltijos šalių mažos kapitalizacijos įmonių akcijos. Daugiakriterio sprendimų priėmimo metodų taikymas leido atlikti fundamentaliųjų rodiklių tyrimą, sudarant akcijų portfelį individualiam investuotojui. Remiantis pasirinktais tyrimo metodais vertinamas mažos kapitalizacijos įmonių akcijų investicinis patrauklumas ir sudaromi atskiri portfeliai pagal JAV ir Baltijos šalių duomenis. Šie duomenys palyginami su rinkos indeksais.
Ką Jūsų atliktas tyrimas parodė ir kokias išvadas padarėte?
Atlikus 2008–2011 metų JAV ir Baltijos šalių įmonių akcijų investicinio patrauklumo vertinimą, tai yra po finansų krizės laikotarpio, taikant daugiakriterio vertinimo metodus, nustatyta, kad, atsižvelgiant į 2011 m. makroekonominius rodiklius, investuotojai pirmenybę teiktų investicijoms į JAV, po to į Latviją, Estiją ir Lietuvą. Remiantis apibendrintais ūkio šakų daugiakriterės analizės rodikliais identifikuota, kad investicijoms patrauklūs ūkio sektoriai yra Latvijos pramoninių gaminių, technologijų, Lietuvos – plataus vartojimo prekių, paslaugų vartotojams, o JAV – pagrindinių medžiagų, plataus vartojimo prekių, finansinių paslaugų, technologijų sektoriai. Iš JAV rinkos identifikuotos 22 įmonės, kurių akcijų investicinis patrauklumas yra didžiausias. Įmonės priklauso paslaugų vartotojų ir pramoninių gaminių sektoriams. Tik viena įmonė pateko iš plataus vartojimo prekių ir energijos sektoriaus, dvi – iš sveikatos priežiūros sektoriaus įmonių. JAV finansinio tarpininkavimo įmonės nėra patrauklios investuotojams. O Baltijos šalių rinkoje dominuoja įmonės, priklausančios plataus vartojimo prekių ir energijos, pramoninių gaminių, komunalinių paslaugų, sveikatos priežiūros, finansinių paslaugų ir pagrindinių medžiagų sektoriams. Tačiau nė viena technologijų įmonė nėra patraukli investuotojams.
Tyrimas parodė, kad, investuojant lėšas į Baltijos šalių ar JAV mažos kapitalizacijos įmonių akcijas, galima uždirbti daugiau nei investuojant į rinkos indeksinį portfelį. Nustatyta, kad investicinių portfelių, sudarytų iš skirtingų sektorių įmonių akcijų ar vieno sektoriaus įmonių akcijų, valdomų pagal „pirk ir laikyk“ strategiją, 2012–2015 m. vidutinis mėnesio pelningumas buvo didesnis nei indeksinio rinkos portfelio pelningumas. Ši strategija yra portfelio valdymas, kai jo sudėtis nėra keičiama ilgą laikotarpį.
Nustatyta, kad JAV mažos kapitalizacijos įmonių akcijų portfeliai, valdomi pagal „pirk ir laikyk“ strategiją, yra pelningesni nei JAV akcijų portfeliai, valdomi pagal aktyvią investavimo strategiją. Kiekvieno iš penkių investicinių portfelių, sudarytų iš skirtingų sektorių ar vieno sektoriaus JAV įmonių akcijų ir valdomų pagal „pirk ir laikyk“ strategiją, ketverių metų vidutinis mėnesio pelningumas buvo didesnis nei trijų aktyviai valdomų akcijų portfelių pelningumas. Tyrimas parodė, kad individualus investuotojas daugiau uždirbtų, investuodamas į JAV mažos kapitalizacijos įmonių akcijas nei į Baltijos šalių įmonių akcijas.
Investuojant neišvengiamai susiduriama su rizika. Norint jos išvengti, į ką pirmiausia turėtų atkreipti dėmesį ir nuo ko pradėti norintieji investuoti Lietuvoje?
Rizika yra visur ir visada, tik investuotojas turi atsakyti sau į klausimą, kiek jos toleruoja. Finansinės institucijos, norėdamos apsaugoti individualius investuotojus nuo nepamatuotos rizikos, remiasi Europos Sąjungos finansinių rinkų direktyva (MiFID). Investicinių paslaugų teikimą finansinėse institucijose reglamentuojantys dokumentai – bendrieji investicinių paslaugų teikimo; vertybinių popierių sąskaitos tvarkymo ir tarpininkavimo vertybinių popierių sandoriams; valiutų keitimo ir išvestinius sandorius, sudaromus už reguliuojamos rinkos ribų, išvestines finansines priemones, kuriomis prekiaujama reguliuojamose rinkose. Jei būsimas investuotojas susipažins su šiais dokumentais, tai ir jam ateityje kils mažiau klausimų, kodėl apskaičiuotas investicijos pelningumas neatitinka finansinių institucijų grafikuose pavaizduotų skaičių.
Pradedantis investuotojas gali pirmiausia investuoti virtualioje aplinkoje ir tik įgijęs tam tikrą patirtį investuoti realioje aplinkoje. Daugelis šalies gyventojų, kurie pasirašę II pakopos pensijų kaupimo sutartis, gali save vadinti investuotojais, tačiau praktika rodo, kad šie nesirūpina savo jau sukauptomis lėšomis ir savo investiciniu portfeliu, o tą reiktų daryti, bent jau kas metus pasirinkti, ar keisti savo investicijų kryptį ar ne, o gal net investicijų valdytoją.
Kuo Jūsų tiriamasis darbas reikšmingas ir naudingas?
Atliktame tyrime pateikti skirtingų krypčių mokslininkų požiūriai į investicinio portfelio sudarymą. Akcentuojama su sprendimų teorija susijusi investuotojų elgsena, kuria vadovaujantis sudaromi investiciniai portfeliai. Portfelio sudarymo modelis sujungia investuotojo tikslus, sprendimus, finansų rinkas, finansų rinkų efektyvumą, investuotojo elgseną ir portfelio sudarymo metodus. Analizuojamas tik individualaus investuotojo akcijų portfelis, sudaromas vadovaujantis sprendimo priėmimo teorija paremtu vertybinių popierių kompleksiniu vertinimu. Šios analizės metu sujungiami rodikliai, lemiantys įmonės akcijų investicinį patrauklumą.
Daugelyje investicinio portfelio analizės tyrimų atskirai analizuojami tik makroekonominiai rodikliai, darantys įtaką akcijų kainoms. Kompleksiniam akcijų atrankos vertinimui sudarytas unikalus modelis, jungiantis makroekonominių, šakos ir įmonės rodiklių vertinimą, taikant daugiakriterius metodus. Šis modelis leidžia atrinkti investicijoms patrauklias akcijas tiek finansinių institucijų darbuotojams, tiek individualiems investuotojams.
Gal galite pasidalinti svarbiausiais patarimais investuojant?
Žymūs investuotojai Warrenas Buffettas ir Benjaminas Grahamas teikia tokius patarimus: recesijos nepavyks visuomet išvengti; išgyvensime šią ir kitas būsimas ekonomikos recesijas, kaip tai padarėme praeityje; recesija sukuria daug galimybių; visos akcijos negali būti pigios; minia klysta; investuotojai klysta sakydami, kad pingančios akcijos yra blogai; geri laikai gundo padaryti klaidingus sprendimus; po eilinio skausmingo nuosmukio ateis nauji geri laikai.
Mano patarimas – nesvarbu, kas duoda patarimą, visada galvokite savo galva, nes investicijos yra jūsų ir sprendimą priimate tik jūs, todėl ir už pasekmes ar rezultatus būsite atsakingi tik jūs patys. Na, remiantis finansine elgsena, nebūkite tais investuotojais, kurie mano, kad jei visi perka tam tikros įmonės akcijas, tai ir aš pirksiu, ši strategija dažnai nepasiteisina. Todėl linkiu investuotojams domėtis, mokytis ir būti smalsiems, tada ir investavimo rezultatai atitiks jūsų lūkesčius.
Šiaulių universiteto informacija