Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt
Vaikai darželiuose nuo šiol galės valgyti, miegoti ir beveik visą dieną leisti lauke. Tai bus įtvirtinta teisės aktuose. Ilgą laiką pokyčių ugdymo srityje siekusio pirmojo šalyje Lauko darželio idėjai virsti realybe padėjo Lietuvos sveikuolių sąjunga, kuri kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, skatindama pritaikyti higienos normas tokiai veiklai.
Iki šiol higienos normų reikalavimai buvo kuriami atsižvelgiant į darželių, priešmokyklinio ugdymo įstaigų, veikiančių patalpose, patirtį. Ugdyti vaikus lauko sąlygomis teisės aktuose nebuvo numatyta.
Dabar Sveikatos apsaugos ministerija teikia derinti ministro Aurelijaus Verygos įsakymo dėl higienos normų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose projektą. Juo siekiama keisti galiojančias higienos normas taip, kad jos būtų pritaikytos ir ugdymui lauke. Įsakymo projekte sakoma, kad pastaraisiais metais Lietuvoje didėja susidomėjimas vaikų ugdymu lauke, pripažįstama, kad tai turi teigiamą poveikį jų sveikatai, emocinei ir fizinei raidai.
Rengiant projektą, ministerijos atstovai darbo grupėse ne kartą diskutavo su privačių darželių, kurių ugdymo programos reikalauja naujo požiūrio į higienos normas, vadovais. Vienas aktyviausių higienos normų keitimo iniciatorių - Lauko darželio vadovas, Lietuvos sveikuolių sąjungos valdybos narys Žilvinas Karpis. Jo pagal skandinavišką modelį įkurti Vilniuje ir Kaune veikiantys darželiai remiasi laisvo žaidimo ir ugdymo lauke principais. Iki šiol Lietuvoje tokių darželių ir programų nebuvo, todėl teko ne kartą varstyti institucijų duris pristatant kitokį ugdymo būdą, kuriam reikia teisės aktų pokyčių.
„Šiuo metu esu darbo grupėje, kurią inicijavo Sveikatos apsaugos ministerija, buvo įtrauktos įvairios institucijos, dalyvavo ir lauko darželių atstovai. Kartu paruošėme pasiūlymus higienos normų pataisoms, kurios sudarytų galimybes spartesnei lauko darželių plėtrai Lietuvoje“, - sakė Ž. Karpis, ne kartą konsultavęs privačius ugdymą lauke norinčius taikyti darželius, padedantis lauko grupes kurti ir valstybinėms ugdymo įstaigoms.
Naujos higienos normos projekte atsirado sąvoka „vaikų lauko darželis“ - švietimo teikėjas, ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programą vykdantis lauke.
Nurodoma, kad tokiuose darželiuose formuojamos grupės iš ne jaunesnių nei 2 metų amžiaus vaikų. Grupėje nuo 2 iki trejų 3 amžiaus turėtų būti ne daugiau kaip 14 vaikų, o, pavyzdžiui, trimečiai ir vyresnieji iki pradinio ugdymo pradžios patogiausiai jausis iki 18 bendraamžių būryje. Palyginimui, valstybiniuose sostinės darželiuose 1,5 - 3 metų amžiaus vaikų turėtų būti ne mažiau kaip 18, o 3 - 7 metų - ne mažiau kaip 23.
Lauko darželio grupėje vienu metu turi dirbti ne mažiau kaip trys darbuotojai, du iš jų - ikimokyklinio ugdymo auklėtojai arba priešmokyklinio ugdymo pedagogai.
Lauko darželiams galios kitokie patalpų reikalavimai - daugelio jų pagrindinė veikla vyksta lauke, taigi prireikus pasislėpti nuo vėjo, kritulių, tiesioginių saulės spindulių, vaikams reikėtų palapinės, pavėsinės, arba atskiro pastato. Šaltuoju metų laiku turi būti sudaryta galimybė sušilti.
Oro sąlygoms tapus ekstremaliomis, lauko darželių darbuotojai privalo veikti pagal iš anksto parengtą planą, kad užtikrintų vaikų saugumą.
Įsakymo projektas derintas su keliomis ministerijomis, Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, Lietuvos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos pediatrų draugija, Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų asociacija, Nevalstybinių ikimokyklinio ugdymo įstaigų asociacija, Lietuvos sveikuolių sąjunga ir kitomis įstaigomis.
Teisinė bazė lauko darželiams jau ruošiama, bet trūksta lauko pedagogiką išmanančių specialistų. Jie Lietuvoje dar nemokomi universitetuose ir kolegijose, pedagogų kvalifikaciją kelia tik lauko pedagogikos seminarus rengiantis Lauko darželis.
„Mes pradedame ruošti specialistus, pedagogus, kurie galėtų dirbti lauko darželiuose, neišradinėjant dviračio ir nedarant klaidų, kurias mes per trejus Lauko darželio gyvavimo metus darėme“, - sakė pirmojo vaikus lauke ugdančio darželio Lietuvoje įkūrėjas, inicijavęs rugsėjį prasidėsiantį seminarų ciklą „Ikimokyklinukų ugdymas lauke: kaip prisijaukinti lauką“.
Lauko pedagogiką taikantys auklėtojai sako, kad vaikai geriau mokosi natūralioje aplinkoje, kai nėra suvaržyti griežtų taisyklių, gali tobulėti, pritaikę savo pačių patirtį. Todėl darželinukams, prižiūrimiems suaugusiųjų, leidžiama mokytis kurti laužą, susiplanuoti žaidimų namelio projektą ir paversti jį realybe, bristi į upę, gamintis maistą, įlipti į medį, patiems įsirengti lauko virtuvę.
Lauko darželiuose jie sėja ir sodina daržo gėrybes, žoliauja, žygiuoja su kuprinėmis ant pečių, lenktyniauja su vėju dviračių žygiuose, aplanko įvairius miesto objektus, galerijas, muziejus, priešpiečiauja ant žolės ir turi laisvę išmėginti visas kelyje pasitaikančias balas. Darželinukams leidžiama meistrauti naudojantis daugeliu įrankių, jie gali mokytis judėdami, naudotis įvairiausiomis edukacinėmis erdvėmis - nuo muzikinės sienelės iki specialios piešimui lauke skirtos lentos. Arba susirasti jaukią vietą skaitymui hamake.
Vaikų lavinimas vyksta remiantis bendrojo ugdymo programomis, tik beveik visos pagrindinės veiklos iš patalpų yra migravusios į lauką.
ELTA